.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
4 eilinis sekmadienis 2014 A
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija
Iš ko galima pažinti tikrą Izraelitą ? Jis buvo atpažįstamas iš konkretaus klusnumo Įstatymui ir Izraelio Pranašams. Tačiau šios dienos evangelija, kurios moko Jėzus ant kalno, regis, prieštarauja Dievo Mozei apreikštam Įstatymui. Betgi ši prieštara tarp Jėzaus mokymo ir Mozės Įstatymo yra galimybė geriau pažinti Jėzų. Jėzus sako: „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti“.
5 eilinis sekmadienis A metai. Mišių skaitiniai
Meditacija
Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus ragina savo mokinius būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Nesunku suprasti, kad šios dvi tikrovės negali kilti iš žmogaus nuopelnų; negalima iš savęs pasūdyti kitus, negalima iš savęs ir šviesti pasauliui. Tai parodo, kad krikščionybė nėra tiesiog moralinio gyvenimo idealas, kurį pasiekti sunku, tačiau įmanoma. Ji nėra tiesiog praktika ar idėja. Krikščionybė yra netgi vienintelė religija pasaulyje, kuri reikalauja neįmanomo dalyko. Negana to, ji neretai iškyla kaip nežmogiška tam, kuris siekia vaduotis iš gyvenimo sunkumų iš savęs, vien tik savo jėgomis, per save. Ir priešingai, ji tampa įmanoma ir autentiška tam, kuris iš pagrindų ima suvokti, kad išvadavimas ateina iš išorės, iš Dievo, kuris tapo viskuo panašus į žmones, išskyrus nuodėmę.
(2014 A) Brangūs broliai ir seserys : Šiandienos Šventė nebėra oficialiai laikoma Kalėdų laiko pabaiga. Tačiau primindama prasmingus, šventojo Luko papasakotus įvykius, kurie atsitiko 40 dienų po Jėzaus gimimo, ji sudaro tarsi Kalėdų ir Velykų slėpinių jungiamąją grandį. Ji yra vadinama Viešpaties Paaukojimo, Marijos apsivalymo, susitikimo su Viešpačiu ir Grabnyčių švente, kiekvienam pavadinimui išreiškiant skirtingą šios dienos aspektą. Per Kalėdas mes šventėme Viešpaties įsikūnijimą. Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Kartu su piemenėliais ir išminčiais, mes išpažinome Jėzų kaip į pasaulį atėjusią amžinąją Dievo šviesą, Emanuelį, Dievą su mumis.
3 eilinis sekmadienis (2014 A) Šv. Mišių skaitiniai
Homilija
Šiandienos Evangelijos skaitinio keletas temų mus glaudžiai susieja su Advento ir su Kalėdų laiku. Tai visų pirma Kristaus paraginimas atsiversti, kuris lydi karalystės Evangelijos skelbimą, o antra – šviesos tema, kuri buvo ypatingai akcentuojama Kalėdų metu. Išties, evangelistas Matas mums pasakoja, kad Jėzus, po Jono Krikštytojo suėmimo, savo ruožtu pradeda Gerosios Naujienos skelbimą žodžiais: Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat. Tokiu pat paraginimu Advento pradžioje ir Jonas Krikštytojas kreipėsi į tautą. Jono žodžiai anuomet buvo kvietimas pasiruošti pasitikti ateisiantį Mesiją. Tačiau šis identiškas Jėzaus ir Jono paraginimas kiekvienam nuolatos atsiversti dangaus karalystės akivaizdoje dar nereiškia, kad Jėzus pratęsia Jono Krikštytojo misiją, tarsi jis būtų Jono mokinys ir dvasinis įpėdinis.
II eilinis sekmadienis (2014 A)
Šv. Mišių skaitiniai Iz 49, 3. 5–6; 1 Kor 1, 1–3; Jn 1, 29–34
Homilija
Kas gi yra Jėzus iš Nazareto ? Per visą evangeliją nuolat keliamas šis klausimas. Šiandien jis mums irgi pateikiamas. Prieš Jėzaus gimimą, Dievo apvaizda pateikė eilę gairių, kurios paruošė atsakymą į šį klausimą. Paskutinė iš tų gairių yra Jonas Krikštytojas. Šventosios Dvasios įkvėptas, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas atpažįsta jį ir sako : „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“. Tas teigimas primena kenčiantį Dievo tarną, apie kurį rašė pranašas Izaijas : burnos nepravėręs, leidžiasi „vedamas pjauti“, ir ant savo pečių neša daugelio nuodėmę (Iz 53,7 ir 12).
Šv. Mišių skaitiniai Iz 42, 1–4. 6–7; Apd 10, 34–38; Mt 3, 13–17.
Homilija
Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jono krikštas buvo paruošimas ir ženklas. Jis ruošė žydus Dievo karalystės, atneštos jo Mesijo, Dovydo sūnaus, atėjimui. Jono krikštas buvo atsivertimo ženklas. Kas prašo krikšto, prisipažįsta esąs nusidėjėlis, atgailauja už savo nuodėmes, prašo atleidimo, trokšta atsiversti. Jėzui atėjus pasikrikštyti, Jonas nesupranta ir ima atsisakinėti: „Aš, nusidėjėlis, turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane krikštytis!“. Bet Jėzui Jono krikštas irgi yra pasiruošimas ir ženklas. Dievo Sūnus atėjo prisiimti nusidėjusio žmogaus prigimties su visomis jo pasekmėmis, kančia ir mirtimi. Būti pakrikštytam tarp nusidėjėlių yra ženklas, kad Jėzus, neturėdamas jokios nuodėmės, nori nešti savo brolių nuodėmių svorį bei atgailą.
II Sekmadienis po Kalėdų (2014 A)
Homilija
Brangūs Broliai ir Seserys, šį sekmadienį Lietuvos parapijose jau švenčiama Viešpaties Apsireiškimo iškilmė. Palendriuose mes ją švęsime rytoj, sausio 6-tą dieną, kuri yra jos oficiali bei tradicinė data. Šiandien mes džiaugiamės švęsdami gana retą II Kalėdų sekmadienio liturgiją. Joje trečią kartą per paskutines dešimt dienų skaitomas Jono Evangelijos Prologas, kuris be abejo yra viena iš dieviškojo apreiškimo viršūnių. O dabar mes galime apmąstyti didingą ir nuolankų Kristaus Įsikūnijimo slėpinį. Būtų naudinga užduoti sau tokį klausimą: Ar Sūnaus Dievo Įsikūnijimas buvo tikrai reikalingas ? Arba, tariant žinomais šventojo Anzelmo lotyniškais žodžiais : Cur Deus homo ? Kodėl Dievas tapo žmogumi ?
Šv. Mišių skaitiniai Sk 6, 22–27; Gal 4, 4–7; Lk 2, 16–21
Homilija
Šią pirmąją Naujųjų Metų dieną mes švenčiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Motinos iškilmę. Mišių skaitiniai leidžia mums pamąstyti apie Įsikūnijusį Dievo Žodį, gimusį iš Mergelės Marijos, tikrąjį Dievą ir tikrąjį žmogų, kuris savo gimimu atneša visai žemei Dievo palaiminimą. Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats … tegu Viešpats savo veidą atgręš į tave ir suteiks tau ramybę – tokie yra palaiminimo žodžiai kuriuos mes girdėjome pirmame skaitinyje. Palaiminimas ir ramybės palinkėjimas geros valios žmonėms nuskamba Kalėdų naktį, kada pirmieji gerosios naujienos skelbėjai – Dievo angelai, praneša piemenims apie Mesijo gimimą Betliejuje.