Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
.
.
.
.
Šv. Mišių liturginiai skaitiniai 2 Kar 5, 14–17; 2 Tim 2, 8–13; Lk 17, 11–19
Meditacija
Svetimtaučio atsidėkojimai
Dar ir šiandien matome, kaip dažnas įžūlokai prašo dalykų, kurių manosi stokojąs; tačiau labai retą pažįstame, kas dėkotų už gautas malones. Galima suprasti, kodėl nuolatos atkakliai prašome; tačiau prašymo poveikį visiškai nuneigiame, pasirodydami nedėkingi. Nors kartais gailestingumas ir reiškiasi tuo, kad nedėkingiesiems neduodama to, ko jie prašo, teneatsitiks mums taip, kad būtume tuo rūsčiau teisiami už nedėkingumą, kuo nedėkingesni už gautas dosnias malones būtume pasirodę. Vadinasi, šiuo atveju gailestingumą reiškia gailestingumo nesuteikimas.
Šv. Mišių skaitiniai Hab 1, 2–3; 2, 2–4; 2 Tim 1, 6–8. 13–14; Lk 17, 5–10
Meditacija
Reikia ir tau kartu su apaštalais sakyti: „Viešpatie, pridėk mums tikėjimo“ (Lk 17, 5), nes kai ką turi pats iš savęs, bet daug gauni ir iš Jo. Juk tikėjimas, nors ir turi vieną vardą, gali būti skirstomas į dvi rūšis. Viena tikėjimo rūšis yra susijusi su mokymu, sielai pripažįstant kokią nors tiesą. Ji yra naudinga sielai. Juk Viešpats sako: „Kas klauso mano žodžių ir tiki mane siuntusįjį, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą“, ir dar: „Kas tiki Sūnų, tas nebus pasmerktas, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą“(Jn 5, 24 ir 3, 18)
Homilija (Mk 9, 41-50)
"Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi. Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs (Mk 9, 49-50). Taip pat Kalno pamoksle, Jėzus kalbėdamas savo mokiniams sakė: „Jūs žemės druska“ (Mt 5, 13). Pamąstyme šiandien, ką reiškia turėti druskos, arba būti pasūdytam ugnimi? Pirmiausia, žemės druska Jėzus vadina ne save, bet savo mokinius, mat būtent jiems Jis patiki pratęsti savo darbą žemėje. Pats Jėzus apie savo misiją sako : Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! (Lk 12, 49)
Šv. Mišių skaitiniai Am 6, 1a. 4–7 ; 1 Tim 6, 11–16 ; Lk 16, 19–31
Homilija
„Siek tikėjimo, meilės...Kovok šauniąją tikėjimo kovą, užsikariauk amžinąjį gyvenimą “. Šiais tikėjimo metais, šie Pauliaus žodžiai ypatingai liečia mus. Apie tikėjimo vaisių, Jėzus savo kalboje apie gyvybės duoną, jau buvo paskelbęs : „kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“. (Jn 6,47) Aplamai mums sunku tikėti, jeigu nesame akivaizdžiai įtikinti.. Taip kaip turtuolis palyginime, mes norėtume matyti nuo dangaus nužengusį ženklą, stebuklą.
Liturginiai Šv. Mišių skaitiniai Am 8, 4–7; 1 Tim 2, 1–8; Lk 16, [1–9]. 10–13
Meditacija
Mylinčio Dievo dar vieno sumanymo dėka mūsų dvasinė pažanga tiesiogiai susieta su Viešpaties šlovinimu. Tad norėdami dar labiau įtikinti save praktikuoti padėkos maldą, galime apmąstyti tą dvasinę naudą arba nuopelnus, kurių įgyjame praktikuodami šią maldos formą. Tapti šventesniam – tai patirti nuolat ant mūsų beriamas naujas malones, vainikuojančias kiekvieną atsiliepimą į mums jau suteiktas malones. Ir, kaip žinia, niekas taip nepagausina malonių, niekas labiau neskatina Dievo plačiai atverti savo lobyno durų, kaip pamaldi padėka. Ir tai nėra vienintelis būdas, kuriuo ji mums padeda šventėti. Reikia pastebėti, kad ji keičia ir mūsų mąstyseną.
Šv. Mišių skaitiniai Iš 32, 7–11. 13–14; 1 Tim 1, 12–17; Lk 15, 1–10. [11–32]
homilija
Brangūs broliai ir seserys,
Gana dažnai, ypač Gavėnios metu, liturgija mums pateikia progų skaityti ir apmąstyti sūnaus palaidūno palyginimą, kuris atskleidžia Dievo gailestingumą ir įvairius būdus, kuriais mes galime arba priimti, arba atmesti Tėvo meilę. Tačiau šiandien perskaitėme visą Šv Luko evangelijos 15-tą skyrių. Jame Sūnaus palaidūno istorija eina po dviejų kitų palyginimų, kurie iliustruoja tą pačią dieviškojo gailestingumo temą. Lyginant šių palyginimų istorijas galima įžvelgti tris vienas kitą papildančius Dievo atpirkimo darbo aspektus. Jie, tiksliau sakant, mums rodo, kaip Trejybės dieviškieji asmenys nuolat bendradarbiauja mūsų išganymui.
Šv. Mišių skaitiniai ir homilija (2013 C metai)
„Pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti...“ Štai „mažas palaiminimas“, kuris prisideda prie Kalno Pamokslo „didžiųjų palaiminimų“. „Pasikviesk vargšą, eik pasitikti vargšo, tuomet būsi laimingas“. Pats Dievas davė mums tokį pavyzdį : „būdamas turtingas, dėl mūsų tapo vargdieniu, kad mes taptume turtingi per jo neturtą“ (plg. 2 Kor 8, 9). Jis ne tik praturtino mus kūrinijos gerybėmis, bet ir, „turėdamas Dievo pavidalą, …apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą“. Dievas atėjo pasitikti vargšo, mūsų vargdienių, „kad mes taptume turtingi per jo neturtą“ (plg. 2 Kor 8,9).
MIšių skaitiniai ir meditacija (2013 C metai)
„Nežinau, iš kur jūs esate“ Pasakyk man, kas begali būti kvailiau už žmogų, kuris nepaklūsta Dievui ir nesistengia įgyti Jo įsūnystės? Juk tas, kuris tiki, kad Dievas yra, įsivaizduoja Jį esant kažką didingo, nes jis žino, kad tik vienas Dievas yra visa ko Valdovas, Kūrėjas ir Viešpats ir kad Jis yra nemirtingas, amžinas, nesuvokiamas, neapsakomas, nenykstantis, ir Jo karalystei nebus galo. Tad kaipgi tas, kuris žino Dievą tokį esant, Jo netrokš? Kaipgi nesistengs net ir gyvybę atiduoti dėl Jo meilės, kad būtų vertas tapti, nesakau sūnumi ir įpėdiniu, bet nors vienu iš tikrųjų Jo tarnų, kurie laikosi arti Jo?