Kristus-2V Velykų sekmadienis (2014 A)

Šv. Mišių skaitiniai ir homilija

„Tikite Dievą – tikėkite ir mane“.

Brangūs Broliai ir Seserys, Joks gryniai žmogiškas mokytojas, ganytojas ar pranašas negalėtų taip kalbėti. Tai būtų klaidinga pretenzija, pavojinga, beprotiška iliuzija. Tačiau mokiniai toli gražu ne viską suprasdami, instinktyviai jautė, jog gali vis dėlto Jėzumi pasitikėti. Dėl pačių jo darbų, jie gali tikėti, kad Jėzus ateina iš Dievo, kad dangiškasis Tėvas pilnai veikia jame. Gyvendamas žemėje, Jėzus padarė darbų, kurių niekas kitas nėra daręs. Jis atleido žmonėms jų nuodėmes, jis prikėlė mirusius, paskutinės vakarienės metu jis jau davė mokiniams savo kūną ir kraują, kuriuos jis aukos ant kryžiaus už visų žmonių išganymą.

Norėdamas vesti mokinius į dar pilnesnį Dievo slėpinio supratimą Jėzus pasakė :„Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu vis dar manęs nepažįsti, Pilypai? Kas yra mane matęs yra matęs Tėvą“. Ką Jėzus sakė Pilypui ir visiems apaštalams Paskutinės Vakarienės metu, jis nuolat sako kiekvienam iš mūsų: po tiek laiko jūs dar manęs nepažįstate? Būdamas Gerasis Ganytojas, Jėzus kreipiasi į kiekvieną jo vardu, kaip asmuo į asmenį. Tai darydamas jis nori mums apreikšti ne tik save, bet ir kitą asmenį, jis nori mus vesti pas Dievą, kuris yra jo Tėvas. Bet iš tikrųjų ar yra asmuo, kuris galėtų tobulai parodyti Dievą savyje?

Be to, ar Dievas, visa ko šaltinis ir Tėvas, yra iš tikrųjų asmuo? Pirmiausia reikėtų paklausti: kas yra asmuo? Tai protinga, laisva, autonomiška būtybė sugebanti įeiti į meilės bendrystę su kitais asmenimis. Senosios gamtos religijos laikydavo dievais ir dievaitėmis daugelį turinčių žmogišką veidą asmenybių, bet kurie tik atstovaudavo įvairias kosmines jėgas bei energijas ir jas simbolizuodavo. Pagonys irgi vadindavo dievais kai kuriuos žmogiškus asmenis, mitologinius didvyrius, arba net ir istorines asmenybes, kaip antai, savo tautų valdovus.

Kita vertus, dauguma Graikų filosofų ir Rytų religijų išminčių manydavo, kad vienintelė Aukščiausioji Būtybė, visatos pirmoji priežastis arba pasaulio siela, kuri yra virš visų tų dieviškų arba sudievintų asmenų, ir kuri veikia juose, turi būti visiškai beasmenė. Ji lemia, judina, valdo ir traukia savęs link visus dalykus, tačiau ji pati jais nesirūpina, jų nepažįsta ir nemyli. O Biblija, priešingai, skelbia, kad Aukščiausias transcendentinis Dievas, pasaulio kūrėjas yra asmuo. Arba, tiksliau sakant, pilnas Senojo ir Naujojo Testamento apreiškimas palaipsniui leido suprasti, kad asmens sąvoka turi Dieve, savo pirmą ir tobuliausią pavyzdį, kad amžinasis Dievo gyvenimas yra bendrystė tarp trijų dieviškų asmenų.

Nuo pradžios Dievas apsireiškė Izraeliui ne tik kaip transcendentinio buvimo pilnatvė, bet ir kaip asmuo, kaip protingas pasaulio Kūrėjas, kuris viską tvarko ir valdo su meile savo išmintinga apvaizda. Jis laisvai pasirinko savo tautą, jis bendravo su savo išrinktais draugais, jiems apreikšdamas save per savo Žodį. Senajame Testamente pamažu ryškėjo, kad Dievo Žodis turi ir savo atskiro asmens bruožus. O dabar tas Žodis tapo kūnu. Antrasis Trejybės asmuo, Dievo garbės spindesys, jo tobulas paveikslas tapo regimas Kristuje Jėzuje. Jis atėjo į pasaulį išgelbėti ir išgydyti mus – asmenis, sukurtus pagal Dievo paveikslą, sužeistus nuodėmės, dėl dvasinio aklumo ir širdies kietumo nebesugebančius regėti ir mylėti Dievą. Jis dabar mums yra kelias, tiesa ir gyvenimas.

Savo klusnumu Tėvui iki Kryžiaus mirties, Kristus mums tapo sugrįžimo pas Dievą keliu. Savo nesavanaudiškos meilės auka ant kryžiaus jis tapo tiesa, rodančia pasauliui ištikimo ir mylinčiojo Tėvo autentišką veidą. Visu savo dievišku ir žmogišku buvimu, jis tapo mūsų gyvenimu, mūsų gyvenimo pavyzdžiu šiame pasaulyje ir danguje. Nes jis mums atsiuntė Šventąją Dvasią, kuri mus daro Kristaus įrankiais išganymo darbe ir įvaikintais Dievo sūnumis Trejybės bendrystėje.

Šitaip Viešpats, veikiantis mumyse, per mūsų maldas ir dvasines aukas, atlieka ir atliks iki pasaulio pabaigos dar „didesnius“ darbus. Tuo tarpu, jis nuolat mus veda savo Tėvo namų link, kur su juo ir visais šventaisiais mes giedosime Šventosios Trejybės amžiną ir visada naują giesmę, minėta šių Mišių pradžioje: Cantate Domino canticum novum, alleluia. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, aleliuja.

T. Grigalius Casprini OSB