VISI SVENTIEJIŠiandien, dangaus gyventojų džiaugsmas yra taip pat mūsų džiaugsmas. Todėl šių Šventų Mišių pradžioje giedojome Gaudeamus in Domino...Džiaukimės Viešpatyje… Su visais dangaus angelais ir visais šventaisiais mes taip pat garbiname Viešpatį : Amen! Palaima ir šlovė, ir išmintis, ir dėka,... mūsų Dievui per amžių amžius! Amen! Iš kur kyla šventųjų džiaugsmas? Jie džiaugiasi garbe, regėdami vieną Dievą trijuose asmenyse aiškiai tokį, koks jis yra. (LG 49) Visi jų troškimai traukia juos šio labai mylinčiojo Dievo link, o Dievas patenkina visus jų troškimus be saiko. Kiekvienas iš jų jaučiuosi esąs kažkaip Dievo labiausiai mylimas ir kiekvienas džiaugiasi jam paskirta ir jo nusipelnyta vieta.

Žmogaus gyvenimas yra regėti dievą „Vita hominis, visio Dei“. Pasiekę gyvenimo pilnatvę ir apimti džiūgavimo, jie šloviną Dievą pilnu susižavėjimo ir didingo džiaugsmo balsu. Tačiau realybė be galo viršija visa tai, ką galime įsivaizduoti apie danguje laimę, nes kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli. 1 Kor. 2, 9 Visi šie šventoji, kas jie yra? Milžiniška minia...iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Šią minią sudaro Senojo ir Naujojo Testamento šventieji, visi kankiniai nuo pirmųjų Bažnyčios laikų iki mūsų laikų.

Jie išliejo savo kraują, kaip Kristus, ir už Jį, Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje, Ruandoje, Irake ir kitur. Milžinišką minią sudaro taip pat visi, kurie klausė Dievo žodžio, ištikimai įgyvendino jį, nepaisant sunkumų, priešiškumo ir persekiojimų. Be tų, kuriuos Bažnyčia garbina kultu, dar yra nesuskaičiuojama minia tų, kurie gyveno nesimatantį kuklų gyvenimą, ir kurių mes nepažįstame.

Mums buvo skirta laimė pažinti keletą iš jų. Vieni buvo romūs, kiti labiau beturčiai dvasia ar taikdariai, arba įgyvendino koki kitą palaiminimą, iš tų kuriuos ką tik girdėjome. Kiekvienas iš jų labiau atspindėjo vieną kurį šventumo bruožą To, kuris vienintelis yra šventas. Taip pat šią minią sudaro visi, kurie nuoširdžiai Dievo ieškoję savo žemiškajame gyvenime, iškeliavo iš šio pasaulio. Jie yra tie, kurie ne dėl savo kaltės nepažino Kristaus Evangelijos...bet iš sąžinės balso pažinę Dievo valią stengėsi ją vykdyti darbais. 

Palaimintųjų minią dar sudaro vienuoliktosios valandos šventieji, kurie žemiškosios savo gyvenimo pabaigoje patikėjo Dievo gailestingumu, kaip evangelijoje gerasis nusikaltėlis: Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje. Rytoj, mes ypatingai melsimės už visus mirusiuosius, kurie kenčia skaistykloje. Jie yra numirę Dievo draugystėje, tačiau turi kentėdami dar nusiskaistinti, kol taps tokie šventi, jog galės įeiti į dangaus džiaugsmą.

Kaip gera tai žinoti, kad mirtimi nesame atskiriami nuo tų, kuriuos dar gyvenančius, mylėjome ir kad, galime dar išreikšti jiems savo meilę, padėti jiems savo maldomis, ypač aukodami už juos Šventas Mišias. Todėl meldžiamės, kad nuskaistinti, jie pasiektų amžinojo džiaugsmo pilnatvę. komunijos malda Liepsnelės, kurios papuošia jų kapus ir kukliai nušviečia naktį, yra iškalbingi ženklai tos gražios tikrovės, kurios mus moko mūsų tikėjimas, tai yra šventųjų bendravimo.

Šios žvakutės taip pat yra ženklai tikėjimo ir vilties tų, kurie gyveno su mumis. Jos yra ženklai jų turimo tikrumo, jog vieną dieną, jie regės Dievą veidas į veidą, Jo šlovės šviesos pilnatvėje. Mes patys, po jų ir su jais, einame šios Pažadėtos Žemės link, kuri yra tikroji Dievo vaikų tėvynė. Tenai, kartu su visais angelais ir šventaisiais, būsime visokeriopai paguosti ir pasotinti.

T. Bernardas de la Borderie OSB