Marija-2

Šv. Mišių liturginiai skaitiniai

Šiandien mums gimė kūdikis! Brangūs broliai ir seserys, per piemenėlių ir Kalėdų Ryto Mišias mes džiaugsmingai ir švelniai priėmėme Kristaus gimimą kaip istorinį įvykį. O dabar, Kalėdų dienos Mišiose, bažnyčia siekia mus vesti į Viešpaties Įsikūnijimo slėpinio širdį. Nuostabi šios dienos įžangos giesmė „Puer natus est nobis“, paimta iš Izaijo knygos, kartu su kitais šių Mišių tekstais puikiai rodo, kad naujasis Jėzaus Kristaus gimimas kūne, atskleidžia jo kilmę kaip Dievo Sūnaus Trejybėje, ir jo misiją mus apreikšti savo Tėvą ir vesti mus į tobulą bendrystę su Juo. Puer natus est nobis – „Mums gimė kūdikis, ir Sūnus mums yra duotas; jo valdžios ženklas yra ant jo peties, ir jis vadinsis didžiojo užmojo angelas"- tai reiškia, didžiojo Dievo plano pasiuntinys arba skelbėjas.

Trumpai pakomentuokime šią giesmę kitų Kalėdų liturgijos tekstų šviesoje. „Mums gimė kūdikis, ir Sūnus mums yra duotas.“ Jėzus tikrai yra Mergelės Marijos sūnus, nes iš jos Jis prisiėmė žmogišką kūną ir prigimtį. Jos dėka jis tapo žmogaus Sūnumi, Dovydo, Abraomo ir Adomo sūnumi. Jis tapo taip pat mūsų visų broliu, pačiu artimiausiu ir intymiausiu, nes, kaip sakydavo šv. Jonas-Paulius II ir daugelis Bažnyčios tėvų, įsikūnydamas, Jėzus susivienijo tam tikra prasme su kiekvienu žmogumi.

Tačiau žemėje jis neturi jokio tėvo, nes yra dangiškojo Tėvo vienatinis ir amžinasis Sūnus. Jis yra Žodis, kuris buvo pas Dievą pradžioje, prieš pasaulio sukūrimą. Jis yra Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas. O šiandien, kaip ką tik giedojome Aleliuja eilutėje ši „didelė šviesa“, amžinoji Dievo šviesa, nužengė į žemę“ mūsų apšviesti. Būdamas neregimas savo dieviškąja prigimtimi, jis tapo regimas, prisiimdamas mūsų žmogišką prigimtį. Iš šitaip „visi žemės pakraščiai sugebėjo pamatyti mūsų Dievo išganymą“.

Jo valdžios ženklas yra ant jo peties: Gimdamas Jėzus ateina kaip karalius valdytis jam pilnai priklausančią sritį arba paveldą. Jis regimu būdu įžengia į pasaulį, per kurį jis buvo sukurtas, nes, kaip girdėjome Laiške Žydams, „per jį Dievas sukūrė pasaulį ir jis yra visatos paveldėtojas“. Kadaise, Izraelyje ir kitų artimų rytų šalyse, karaliai ir kiti pareigūnai įžengdami į savo naujas pareigas imdavo į savo ranką arba ant pečių raktą arba skeptrą, kuris buvo jų valdžios ženklas.

O dabar, valdžios skeptras uždedamas ant dieviškojo kūdikio pečių – super umerum eius, yra ne kas kita kaip šventasis Kryžius, ant kurio Kristus paaukos savo gyvybę, kad galėtų įvykdyti gailestingą ir išganingą Dievo užmojį žmonijai. Ir jis vadinsis didžiojo užmojo angelas – Žodžio „angelas“ pirma prasmė yra pasiuntinys. Šventajame Rašte Dievas dažnai skiria pasiuntiniais dvasines būtybes, kurios yra jo sukurti tarnai.

Tačiau Dievo Žodis ir Amžinasis Sūnus buvo vienintelis tinkamas „angelas“ arba pasiuntinys, kuris sugebėtų skelbti, apreikšti ir įgyvendinti užmojį mus padaryti įsūnytais Dievo vaikais. Nes kartu su Tėvu ir Šventąja Dvasia jis yra to plano autorius. Dievo Žodis sukūrė žmones pagal Dievo paveikslą, ir prieš nuopolį, jis buvo dvasiškai siųstas apšviesti mūsų pirmus protėvius ir juos vesti palaipsniui į pilną Dievo panašumą.

Po pirmosios nuodėmės Dievo Sūnaus įsikūnijimas tapo reikalingas. Dabar Jis turėjo būti siunčiamas į žmogišką kūną, kad galėtų mus išgydyti ir atpirkti. Ir štai kodėl Mišių pradžios maldoje buvo sakoma, kad Dievas „sukūrė žmogų nuostabiai kilnų ir dar nuostabiau pakėlė jį nupuolusį“. Dievo Žodžio „kūniška misija“ laiko pilnatvėje skiriasi nuo jo „dvasinės misijos žmonijos istorijos pradžioje“. Tačiau abiejų misijų tikslas tas pats : padaryti mus dieviškosios prigimties ir Trejybės gyvenimo dalyviais.

Brangūs broliai ir seserys, prisiartinkime prie prakartėlės su meile ir dėkingumu. Tegul Jėzaus, didžiojo Dievo užmojo angelo, Emanuelio, kūniškas buvimas su mumis, kuris prasidėjo šiandien jo gimimu iš Mergelės Marijos, ir kuris tęsis per sakramentus Bažnyčioje iki pasaulio pabaigos, nuolat mus džiugina ir guodžia. Tegul jis mus palydi per visą mūsų gyvenimą ir veda pas savo Tėvą į dangaus karalystę. „Visiems, kurie jį“ priims, jis duos „galią tapti Dievo vaikais“. Amen.

T. Grigalius Casprini OSB