MARIJA 3Pr 3, 9–15; Ef 1, 3–6. 11–12; Lk 1, 26–38

Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas. Que soy era Immaculada Councepciou. Taip kalbėjo Mergelė Marija, apreikšdama save jaunai kukliai mergaitei šv. Bernadetai Lurde 1858 metais. Mergelė Marija šitaip tarsi patvirtino palaimintojo popiežiaus Pijaus IX dogmatinį apibrėžimą apie Dievo Motinos Nekaltąjį Prasidėjimą. Be to, Marija sako, kad „aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“, o ne „aš buvau pradėta be nuodėmės“, panašu, kad taip ji norėjo apreikšti savo naują vardą ir apibrėžti savo ypatingą pašaukimą ir misiją.

Per savą gyvenimą Marija buvo pašaukta sąmoningai ir laisvai susitapatinti su ta malonės pilnatve, kuria ji buvo apdovanota nuo prasidėjimo. 1854 m., ketveri metai iki Lurdo apreiškimų, popiežius paskelbė, kad Marija dėl Dievo Avinėlio numatytos velykinės aukos buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės savo prasidėjimo akimirką. Šis apibrėžimas buvo ilgų šimtmečių apmąstymo ir diskusijų galutinis vaisius. Šventoji Dvasia apšvietė Bažnyčią ir jai padėjo aiškiau suvokti, iš kokios šaknies, iš kokios sėklos kilo Mergelės Marijos neprilygstamas šventumas ir jos nepakeičiama misija bei vaidmuo išganymo ekonomijoje.

Bažnyčia suprato, kad Dievo plane Nekaltasis Prasidėjimas turėjo paruošti Mariją, kad ji galėtų atlikti savo misiją kaip Kristaus ir mūsų motina. Marija yra visų pirma mūsų sesuo, ji buvo pradėta, kaip ir mes visi. Jos kūnas yra jos tėvų, Joakimo ir Onos, meilės prigimtinis vaisius, o jos, kaip ir visų kitų žmonių, siela buvo Dievo rankos sukurta. Marijos atveju yra tik vienas skirtumas: visi kiti vaikai kenčia dėl nepritekliaus tos antgamtinės malonės, kurią Dievas norėjo duoti, bet kurios jų tėvai negalėjo perduoti, nes antgamtinė malonė buvo prarasta, kai žmonijos pirmi protėviai nusidėjo.

Štai kodėl visi žmonių vaikai ateina į gyvenimą jau sužeisti, jie yra pavaldūs geismingumui, pusiausvyros tarp sielos ir kūno, tarp proto ir aistrų sutrikimams. Dėl to žmonių vaikai mažiau arba daugiau paveldi įvairių moralinių silpnybių, žalingų polinkių, kurie, jiems augant, apriboja jų laisvę ir juos traukia beveik neišvengiamai nuodėmės link. O Mariją Dievas išskirtiniu būdu apsaugojo nuo viso to, jai dovanojo nuo pirmos egzistencijos akimirkos ne prarastos pirmapradės malonės, bet naujosios Kristaus atpirkimo malonės pilnatvę.

Šis Nekaltasis Prasidėjimas įvyko visiškai slaptai, tai buvo vien tik Dievo pažįstama paslaptis, apie ją nieko negalėjo žinoti nei naujai pradėta mergaitė, nei jos tėvai. Marija gimė, ji užaugo apsupta slėpiningos Dievo malonės. Ji buvo visiškai tyra, graži, be jokios dėmės, atvira realybei ir tiesai, protinga, išmintinga ir kupina meilės. Šventoji Dvasia galėjo veikti joje ir ją mokyti be jokių kliūčių. Tačiau kai Marija tapo paauglė, buvo paprašyta laisvai ir spontaniškai sutikti bendradarbiauti su Viešpačiu išganymo plane.

Per Apreiškimą Marija iš angelo Gabrieliaus išgirdo, kad ji yra apdovanota malonės pilnatve ir pašaukta tapti Mesijo motina. Marija sutiko, sakydama savo „fiat“, savo „taip“, ir nuo to akimirkos ji gyveno ne sau, bet Sūnui Kristui, kuris už ją ir už visus žmones numirė ir prisikėlė. Per visą savo tolesnę žemės kelionę, t. y. nuo Kristaus gimimo iki kryžiaus, iki Sekminių ir Ėmimo į Dangų, Marija vis intensyviau atsiliepė į tą malonę, kuri jai buvo duota nuo prasidėjimo, ji vis panėšėjo į Kristų Šventosios Dvasios meilėje.

Ji visiškai atliko tą vaidmenį, kuris buvo jai iš anksto Dievo numatytas. Todėl Marija yra tikrai Nekaltasis Prasidėjimas, permatomas Dievo malonės įrankis visai žmonijai. Brangūs broliai ir seserys, džiaukimės su Mergele Marija, Dievo ir mūsų motina. Jos Nekaltasis Prasidėjimas yra reikšminga Dievo gailestingumo dovana visai Bažnyčiai ir žmonijai. Būti apsaugotai nuo gimtosios nuodėmės yra jos išimtinė privilegija, bet tai buvo duota Marijai, kad tinkamiau ir veiksmingiau tarnautų Kristui ir mums.

Savo globa ir užtarimu Marija nuolat mus guodžia ir drąsina. Ji yra tarsi didelis medis, pasodintas Viešpaties gailestingumo dirvoje, mes žavimės jos dorybės gėlėmis ir jos išganingais vaisiais, mes dėkingai ilsimės jos šakų paunksnėje. Tikėjimas mus moko, kad visa tai kyla iš jos Nekaltojo Prasidėjimo šaltinio. Tik Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės, bet jos būdas priimti Nekaltojo Prasidėjimo malonę mums yra pavyzdys.

Kaip Marija esame pašaukti dėkingai priimti išganymo malonę ir atsiliepti į ją visu savo gyvenimu, kad galėtume tapti kitiems Dievo gailestingumo įrankiais. Svarbu tai prisiminti šiandien įeinant į popiežiaus Pranciškaus paskelbtus gailestingumo metus. Marija, Gailestingumo Motina, kviečia mus visus bėgti kartu Šventosios Dvasios meilėje paskui ją ir paskui jos Sūnų Kristų į Tėvo karalystę. Trahe nos Virgo Immaculata, post te curremus in odorem unguentorum tuorum. Patrauk mus, Nekaltoji Mergele, ir mes bėgsime paskui tave, vedami tavo meilės tepalų kvapsnio. Amen.

T. Grigalius Casprini OSB