2013-10-14 Palendrių vienuolyne apsilankęs vysk. augziliaras Kęstutis Kėvalas mišių metu pasakė nuostabią homiliją apie Viešpaties kryžių. Homilijos esmę sudarė du liudijimai iš jo studijų Baltimorėje JAV. Liudijimai paprasti ir gilūs, todėl nesunku atkurti jų esmę.

Vysk. Kęstutis, studijų metu atliko parapijinę praktiką viename ypatingai pavojingame juodaodžių kvartale. Tik atvažiavus, jį stebino kelyje vienas prie kito gulintys dideli policininkai. Tik vėliau jam buvo paaiškinta, kad jie trukdo gaujoms greitai važinėti ir šaudytis pro langus. Vieną dieną Kęstutis nusivedė būrį juodaodžių vaikų (8-12 m.) į bažnyčią. Vaiką bažnyčios vidų pamatė pirmą kartą. Vienas iš tų vaikų pamatė nukryžiuotąjį ir paklausė, kas jis toks. Kęstutis paaiškino, kad tai geras žmogus. Jis mirė tokia mirtimi už nusidėjėlius.

Tuomet vaikas paprašė jį pakelti prie kryžiaus ir jį pabučiavo. Staiga visi kiti vaikai pradėjo prašyti to paties. Kęstutis visą būrį vaikų iš eilės, pakeldavo – nuleisdavo, pakeldavo – nuleisdavo. Vyskupas liko sustiprintas tokios spontaniškos vaikų intuicijos.

Kitas liudijimas lietė visus to kvartalo žmones. Kadangi ilgą laiką į parapijos mišias neateidavo žmonių, vietos vyskupas nusprendė bažnyčią uždaryti. Tačiau, kai tai nusprendė, prie bažnyčios susirinko didelis būrys žmonių, protestuodami prieš jų bažnyčios uždarymą. Vyskupas jiems pasakė, jog uždaro, nes jie niekada neateina į mišias. O tie atsakė: „Taip, vyskupe, bet mums svarbu matyti mūsų kvartale kryžių. Kol mes matome kryžių, tol mes žinome, kad esame išgelbėti ir tol mes turime išgelbėjimo viltį“.

Dėkojame vysk. Kęstučiui už gilius ir prasmingus liudijimus ir linkime jam ganytojiškos stiprybės.