2013-05-11  Jau tampa tradicija kartą per metus surengti Palendriuose ekumeninę maldą. Šitaip tęsiamas amžiną atilsį metodistų pastoriaus Kingsley Halden krikščionių vienybės troškimas, kurį jis perdavė atvykęs į Lietuvą. Ir šiais metais visus pradžiugino Kauno metodistų bažnyčios pastorius Remigijus, pasakęs trumpą ir gyvą biblinį mokymą. Tėvas Grigalius Casprini osb, savo ruožtu, pasakė trumpą homiliją, kurią pateikiame žemiau. Po bendros maldos sekė agapė.

 

Brangūs broliai ir seserys iš Kauno ir Šiaulių Metodistų bendruomenių, iš Kelmės bei Šaukenių katalikų parapijų ir iš kitur. Mes esame labai dėkingi, kad atvažiavote pas mus šiandien. Jau seniai, amžiną atilsį Kunigo Kingsley Halden paskatinti, mes turime paprotį arba net, jeigu drįsčiau pasakyti „tradiciją“ susirinkti kasmet Palendriuose, siekdami bendrauti kartu ir melstis už visų Kristaus mokinių vienybę. Kelis kartus bandėme susirinkti sausio mėnesį, oficialiai paskelbtos vienybės savaitės metu, bet greit tapo aišku, kad geriau perkelti susitikimą į šiltesnio, palankesnio oro sezoną. O šiais metais laimingai išpuola, kad mes susirenkame pasiruošimo į Sekminėms laikotarpį.

Tikrai galima vadinti šį metą krikščionių vienybės sukūrimo ir nuolatinio atkūrimo laiku. Lietuvos parapijose Kristaus Žengimo į Dangų Iškilmė, norint, kad kuo daugiau žmonių joje dalyvautų, yra perkeliama į šį sekmadienį. Vienuolyne, sekdami visuotinės Bažnyčios praktika bei Apaštalų Darbų knygos chronologija atitinkančią tradiciją, šis didelis Viešpaties gyvenimo slėpinys buvo švenčiamas praeitą ketvirtadienį, lygiai 40 dienų po Kristaus prisikėlimo Velykų Sekmadienį. Po Kristaus žengimo į Dangų apaštalai, kaip jiems liepė Jėzus, sugrįžo į Jėruzalę. Su visais mokiniais jie sėdėjo aukštutiniame kambaryje, kuris yra tarsi nauja Viešpaties šventykla, ir ten jie atsidavė nuolatiniai maldai, laukdami naujo Šventosios Dvasios atvykimo. Šis pirmųjų mokinių buvimas aukštutiniame kambaryje yra labai svarbus. Pirmi mokiniai atėjo iš įvairių horizontų ir kilmių, kiekvienas turėjo savo asmeninę istoriją. Kartais jų požiūris į gyvenimą ir net į antra-eilinius religinius klausimus labai skyrėsi. Kartais tarp jų kilo konfliktai. Tačiau Šventosios Dvasios dovanų dėka, jie visada sugebėdavo laikyti meilės bendrystę, arba greitai sugrįžti į ją. Tai mums yra pavyzdys.

Nuo Viešpaties Žengimo į Dangų iki pasaulio pabaigos, aukštutinis kambarys simbolizuoja tą bendrą kontempliatyvios maldos būseną, kuria mes galime mokytis gyventi, vienybėje kaip tikri broliai, tai būsena kuria galime nuolat bendrauti su Jėzumi, jausdami, kad jis tikrai visada yra su mumis, Šventojoje Dvasioje. Liturgijoje tarp Šeštinių iki Sekminių sudabartinamas Kristaus kaip žmogaus dangiškosios garbės vainikuotas paskutinis išganymo istorijos etapas. Tai Bažnyčios laikas, mūsų dabartinis laikas, kuris tęsis iki Kristaus antrojo atėjimo garbėje. Po Kristaus Žengimo į Dangus, mokiniai sugrįžo į Jerusalę su dideliu džiaugsmu nes jie suprato, kad, Kristus, kaip žmogus, įžengė dabar į pilną galios ir gyvenimo bendrystę su Tėvu, su gyvuoju Dievu. Jie suprato, kad jis mūsų nepaliko našlaičiais, bet kad, nauju bendrystės būdų, jis bus su mumis čia žemėje kasdien, iki pasaulio pabaigos, ir kad tikėjimu, viltimi ir meile jau bendraujame su juo danguje.

Per šias dienas tarp šeštinių ir sekminių, mes taip pat esame skatinami grįžti į Jėruzalės aukštutinį kambarį kur kartu su Marija ir apaštalais, nuolat melsdamiesi, maldaudami Šventosios Dvasios atėjimo, mes galime išmokti šio naujo, dvasinio bendravimo su Kristumi būdo. Amen. 

Tėvas Grigalius Casprini osb