(žr. 3 straips. "Kodėl terminas "Eucharistija"?) Viešpaties vakarienė, jo Kančios išvakarėse vyko pagal šventinio žydų valgio apeigas. Ar tai būtų Velykų, ar kitas šventinis valgymas, visi žydų valgiai prisitaikė prie vakarienės, pradedančios šabą, apeigų. Stalas papuoštas staltiese. Dažnai naudojami specialūs indai, ypač taurė. Namų šeimininkė paruošia lempą. Taip ir Jėzus surinko savuosius aukštutiniame kambaryje su baldais (Lk 22,12).

Laiminimai.

Nusiplovę rankas, svečiai sėdasi prie stalo ir kiekvienas geria pirmąją taurę, lydimą maldos: „Būk palaimintas, Viešpatie mūsų Dieve, amžinasis Karaliau, kuris mums duodi šį vynmedžio vaisių“. Tai yra pirmoji taurė, apie kurią kalba Lukas (Lk 22,17-18). Po to, šeimos tėvas laužo duoną tardamas: „Būk palaimintas, Viešpatie mūsų Dieve, amžinasis Karaliau, kuris mums duodi duonos iš žemės“, ir padalina ją svečiams. Valgis tęsiasi. Velykų šventinio valgio metu ant stalo padedamas avinėlis, karčios žolės ir nerauginta duona.

Valgio pabaigoje šeimos motina atneša lempą, kuri yra palaiminama ir prasideda iškilmingiausias valgio momentas. Tėvas paima vyno sumaišyto su vandeniu taurę, „laiminimo taurę“ (Mt 26,27; 1 Kor 10,16) ir kalba ilgą maldą. Joje jis dėkoja Dievui, kuris duoda maisto kiekvienam kūriniui, kuris sudarė su Izraeliu Sandorą ir davė jam žemę. Malda baigiasi invokacija: „Maitink mus, palaikyk mus, rūpinkis mumis […] Tegu Elijas ir Mesijas, Dovydo sūnus, ateina mums esant gyviems“. Velykų valgio metu, kuris prasideda išlaisvinimo iš Egipto pasakojimu, dalinimasis taure yra lydimas šlovinimo psalmių giesmių (Ps 113-118).Įdomu, kad Jėzus Paskutinės vakarienės metu seka žydų šventinio valgio, kuris yra tikra šeimos liturgija, gestais ir žodžiais. Reikia pastebėti, kad šabo valgio paprotys tiesiogiai įtakojo savaitinį Eucharistijos šventimo ritmą.

Žodžio liturgija

Taip pat kiekvieno šeštadienio rytą sinagogoje vyko maldos susirinkimai, į kuriuos sueidavo visi vyrai. Lukas pasakoja, kaip Jėzus atėjo į Nazareto sinagogą šeštadienį ir ten perskaitė ištrauką iš Izaijo knygos (Lk 4, 16-22). Viešas Įstatymo skaitymas, lydimas maldų, egzistavo jau IV a. pr. Kr. Jį liudija Nehemijo knyga, kurioje raštininkas Ezdra viešai ir iškilmingai skaito Įstatymą: „Raštininkas Ezdra stovėjo ant medinės pakylos, kuri buvo tam reikalui pastatyta. Jam atvertus knygą visi žmonės atsistojo. Ezdrai pašlovinus Viešpatį, didingąjį Dievą, žmonės atsakė: „Amen! Amen! - iškeldami rankas“. Ezdra skaitė Įstatymą, o levitai vertė jį ir aiškino jo prasmę. (Neh 8,1-10). Grįžęs iš tremties, Izraelis susitelkė aplink Toros kultą.

Šeštadienio maldos sueiga prasideda daugybe maldavimų ir didžiuoju įsakymu: „Klausykis, Izraeli!“ (Įst 6, 4-9). Ji baigiasi Įstatymo skaitymu, Pranašų skaitymu ir komentaru. Ši sueiga baigiasi ilga palaiminimų ir užtarimo malda (18 Palaiminimų). Iš šios sueigos galima atpažinti Dievo žodžio krikščioniškąją liturgiją.

Br. Lukas Skroblas OSB