Pijus XXX a., liturginis judėjimas pradėjo naują etapą. Visą IX a. jis buvo pirmiausia palaikomas atskirų asmenų, vėliau – kelių vienuolynų. Pastarųjų darbu susižavėjo nemaža diocezinių kunigų ir pasauliečių, kurie drąsiai skleidė šias mintis savo aplinkoje. Šios idėjos patyrė nemažą pasipriešinimą iš kitos kunigų kategorijos, kuri atsainiai žiūrėjo į visas maldingumo ir apaštalavimo naujoves.

Viskas pasikeitė, kai 1903 m. rugp. 4 d. popiežiumi buvo išrinktas Pijus X. (Giuseppe Sarto), oficialiai tapęs liturginio atsinaujinimo rėmėju ir propaguotoju. Visas tekstas pdf.