Pie XIILiturginis sąjūdis liturgiją pagilino teologiškai, bet tuo pat metu, kai kuriuos skatino imtis apeiginių naujovių. Grėsė net doktrininis atkritimas. Iškilo polemikos, kuriose dalyvavo ne tik atskiri asmenys, bet ir vyskupų konferencijos, verčiamos stoti tai vienos, tai kitos teritorijos pusėn. Kaip tik čia įsikišo Pijus XII ir 1947 m. ir parašė encikliką Mediator Dei (Dievo Tarpininkas), kuri nurodė, kas liturgijoje nekeičiama, o ką galima modifikuoti.

Popiežius pirmiausia pasidžiaugė liturginių studijų atsinaujinimu. „Sakraliosios Mišių apeigos, – sako jis, – tapo geriau žinomos, suprantamos ir gerbiamos. Dalyvavimas sakramentiniame gyvenime išsiplėtė ir tapo dažnesnis. Liturginių maldų grožis labiau juntamas, o Eucharistijos kultas teisingai laikomas kaip tikrojo krikščioniško pamaldumo šaltinis ir versmė“. Visas tekstas pdf.