VATIKANAS IIPrieš Vatikano II Susirinkimą intensyviai kryžminosi pastoralinės iniciatyvos, teologinės refleksijos ir istoriniai ieškojimai. Daugėjo įvairaus pobūdžio mišiolėlių: kaimo, bibliniai, bendruomeniniai.

Vis dažniau imtasi naudoti vietines kalbas (sakramentų apeigos, mišių skaitiniai). Celebrantas vis dažniau aukodavo Mišias „atsigręžęs į tikinčiuosius“. Liturginis judėjimas tapo tarptautinis. Organizuoti kongresai gvildeno įvairias liturgijos temas. Visas tekstas pdf.