.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Tapęs popiežiumi, kardinolas Jozefas Ratzingeris pasirinko šv. Benediktą Nursietį savo pontifikato globėju. 2008 m. balandžio 8 d. jam jis paskyrė trečiadienio audiencijos katechezę. Naudinga cituoti beveik visą pirmąją šio teksto dalį, kurioje Popiežius glaustai aprašo šventojo gyvenimą ir puikiai apibūdina jį kaip amžinai reikšmingą ir aktualų Dievo ieškojimo pavyzdį. „Šv. Benediktas Nursietis, – sako popiežius, – vienuolystės Vakaruose steigėjas, padarė esminę įtaką Europos civilizacijos bei kultūros raidai. Svarbiausias šaltinis apie jo gyvenimą – šv. Grigaliaus Didžiojo „Dialogų“ antroji knyga.
Šv. Benedikto Regulos Prologas (45–50 eil.)
Taigi reikia, kad įkurtume Viešpaties tarnystės mokyklą. Ją tvarkydami, tikimės neįvesią nieko šiurkštaus ir nieko sunkaus. Tačiau, jei dėl teisybės kokio nors mažmožio būtų pareikalauta griežčiau, idant būtų ištaisytos ydos bei išsaugota meilė, nebėk tučtuojau didžiai persigandęs iš išgelbėjimo kelio, kuris pradžioje visada ankštas. O vienuoliškame gyvenime ir tikėjime, pažengus į priekį, prasiplėtus širdžiai, su neišsakomu meilės švelnumu bėgama Dievo įsakymų keliu, kad niekuomet nenutoltume nuo jo vadovavimo, jo mokyme iki mirties išliktume vienuolyne, kantriai dalyvautume Kristaus kentėjimuose ir būtumėme verti tapti jo karalystės dalininkais. Amen.
Šv. Benedikto Regulos „Prologas“ (39–44 eil.)
Taigi, broliai, kai paklausėme Viešpatį apie jo buveinės gyventoją, išgirdome apsigyvenimo joje nurodymą – įvykdžius gyventojo priedermes. Tad reikia parengti mūsų širdis ir kūnus, kad jie kovotų dėl švento klusnumo paliepimų, o kadangi mūsų prigimtis mažai gali, melskime Viešpatį, kad palieptų savo malonei mums padėti. O jeigu vengdami pragaro bausmių norime pasiekti amžinąjį gyvenimą, kol yra laiko, kol tebesame šiame kūne ir kol galime visa tai atlikti šio gyvenimo šviesoje, turime bėgti ir daryti tai, kas pasitarnaus mums amžinybėje.
Šv. Benedikto Regulos "Prologas" (33–38 eil.)
Todėl ir Viešpats Evangelijoje sako: „Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos“ (Mt 7, 24–25). Baigdamas šiuos žodžius, Viešpats laukia, kad mes kasdien atsakytume darbais į jo šventus paraginimus. Todėl šio gyvenimo dienos yra pratęsiamos, kad ištaisytume klaidas, kaip apaštalas sako: „Ar nežinai, kad Dievo kantrybė veda tave į atgailą“ (Rom 2, 4). Nes mylintis Viešpats prabyla: „Netrokštu nusidėjėlio mirties, bet kad jis atsiverstų ir gyventų“ (Ez 33, 11).
Šv. Benedikto Regulos „Prologas" (21–32 eil.)
Taigi, susijuosę savo strėnas tikėjimu ir gerų darbų darymu, Evangelijos vedami, toliau eikime Jo keliais, kad taptume verti regėti tą, kuris pašaukė mus į savo karalystę. Jei trokštame gyventi šios karalystės buveinėje, jokiu būdu jos nepasieksime, nebėgdami į ją gerais darbais. Bet kartu su pranašu klauskime Viešpatį, jam sakydami: „Viešpatie, kas apsigyvens tavo buveinėje arba kas atsiilsės tavo šventajame kalne?“ (Ps 14,1) Šitaip paklausę, broliai, išgirskime atsakant Viešpatį, kuris rodo mums kelią į šią buveinę ir taria: „Tas, kuris įžengia be dėmės ir vykdo teisingumą; kuris savo širdyje sako tiesą; kurio kalboje nebuvo klastos; kuris savo artimui nepadarė blogo ir nepritarė užgaulei prieš savo artimą.“ (Ps 14, 2–3).
Šv. Benedikto Regulos „Prologas“ (14–20 eil.)
Ir Viešpats ieškodamas savo darbininko žmonių gausybėje, kurios šitaip šaukiasi, vėl sako: „Kas yra žmogus, kuris trokšta gyventi ir nori pamatyti laimingas dienas?“ (Ps 33,13) Jei tai girdėdamas tu atsakytum „Tai aš“, tau taria Dievas: „Jei geidi turėti tikrą ir amžiną gyvenimą, sulaikyk savo liežuvį nuo blogio, o tavo lūpos tenebyloja klastos. Nusisuk nuo blogio ir daryk gera; ieškok ramybės ir sek ja“ (Ps 33,14–15). Ir kai šitai būsite padarę, mano akys žvelgs į jus ir mano ausys klausysis jūsų maldų, ir pirmiau nei manęs šauksitės, jums pasakysiu: „Štai, esu čia“ (Ps 33, 16). Kas gi mums maloniau, brangieji broliai, už šį mus kviečiantį Viešpaties balsą? Štai iš savo gerumo rodo mums Viešpats gyvenimo kelią.
Šv. Benedikto Regulos Prologas (8–13 eil.)
Taigi pakilkime pagaliau, kaip Raštas mus ragina ir sako: „Metas jau mums pabusti iš miego“ (Rom 13, 11). Ir atvėrę akis dieviškajai šviesai atidžiomis ausimis klausykimės, kam mus kasdien skatina dieviškasis balsas ragindamas: „Jei šiandien išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių“ (Ps 94, 8). Ir vėl: „Kas turi ausis klausytis, teklauso, ką Dvasia skelbia Bažnyčioms“ (Apr 2, 7). Ir ką Ji sako? „Ateikite sūnūs, pasiklausykit manęs: išmokysiu jus Viešpaties baimės. Bėkite, kol turite gyvenimo šviesą, kad mirties tamsybės jūsų nenutvertų“ (Jn 12, 35).
Šv. Benedikto Regulos Prologas (1–7 eil.)
Klausyk, sūnau, mokytojo paliepimų, palenk savo širdies ausį, noriai priimk gerojo tėvo pamokymą ir sėkmingai jį įvykdyk, kad per klusnumo triūsą grįžtum prie to, nuo kurio per neklusnumo tingėjimą nutolai. Taigi į tave, kas tu bebūtum, nūnai kreipiasi mano kalba, kurs, išsižadėdamas savo valios troškimų, imi galinguosius bei šauniuosius klusnumo ginklus, kad tarnautum Viešpačiui Kristui, tikrajam Karaliui. Pirmiausia, kai pradedi daryti ką gero, karščiausia malda prašyki jo, kad padėtų tai užbaigti, idant tas, kuris jau teikėsi mus priskirti prie savo sūnų, kada nors neturėtų liūdėti dėl mūsų blogų poelgių. Todėl šitaip visuomet turime jam paklusti dėl dovanų, kurių iš jo esame gavę, kad ne tik lyg įširdęs tėvas niekuomet iš savo sūnų neatimtų paveldėjimo, bet ir lyg baimę keliantis Viešpats, užrūstintas mūsų blogybių, neatiduotų amžinai bausmei tarsi netinkamiausių tarnų, kurie nepanoro Juo sekti iki garbės.