Nuolankumas 3XVIII eilinis sekmadienis (B) Homilija

Iš 16, 2–4. 12–15 / Ef 4, 17. 20–24 / Jn 6, 24–25

1. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, ką tik girdėjome turbūt vieną sudėtingiausių Jėzaus kalbų apie gyvenimo duoną. Tačiau prieš ją antrasis šių mišių skaitinys iš laiško efeziečiams tarsi ruošia ją suprasti. „Jūs išgirdote ir išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje“, – su nepasitenkinimu primena Paulius Efezo bendruomenės tikintiesiems. Kitaip tariant, apaštalas tarsi sako: jūs esate pašaukti gyventi tiesa, kurią atnešė Kristus. Gyventi šia tiesa, jo teigimu, reikia dviejų dalykų: Pirmiausia, nusigręžti nuo pagoniškos elgsenos, nes ji yra žalinga – ji žlugdo žmogų apgaulingais geismais. Ir antra, keisti savo mąstymą, apsivelkant nauju žmogumi, tai yra apsivelkant tiesa.

2. Apaštalas tarsi sakytų: nuo to laiko, kai jums paskelbtas Kristus, kai jį sutikote, prieš jus veriasi du keliai: klaida arba tiesa, seno žmogaus elgesys arba naujo žmogaus elgesys, pagoniškas gyvenimas arba krikščioniškas gyvenimas, proto menkystė, tamsumos arba šviesa, žodžiu, turite du pasirinkimus: ankstesnis gyvenimas be Kristaus arba naujas gyvenimas su Kristumi. Įdomu, kad Pauliaus tvirtinimai supriešina ne asmenis ar asmenų grupes, o jų mąstyseną ir elgseną. Ankstesnis ir naujas žmogus skiriasi kaip tik šiais dviem aspektais: mąstysena ir elgsena.

Pagoniškos mąstysenos žmogus apsisprendžia toks likti dėl „proto menkystės“. Jis trokšta laimės ir tiesos, tačiau blogai suprasta laimė jį veda į „apgaulingus geidulius“, o šios elgsenos priežastis ta pati – nežinojimas, nesupratimas. Todėl niekas iki galo nėra prarasta. Kreipdamasis į Efezo tikinčiuosius, Paulius jiems primena: jūs išmokote iš Kristaus visai ko kito, „kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai“ (Ef 5, 8–9), kitaip tariant, rinkitės tiesos kelią ir „nebūkite neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia“ (Ef 5, 17).

3. Šis apaštalo Pauliaus raginimas mus perkelia į šiandienę Evangeliją. Ji toliau aiškina, ką reiškia pažinti ir rinktis tiesą. Pirmiausia buvo duonos padauginimo epizodas, po kurio Jėzus pasitraukė, nes suprato, kad žmonės ruošiasi jį pasigriebti ir paskelbti karaliumi. O dabar į jį suradusių žmonių klausimą: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“, Jėzus tiesiogiai neatsako, bet ištaria savo įprastus žodžius: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums.“ Ši formulė Naujajame Testamente reiškia lygiai tą patį, ką Senajame reiškia žodžiai: „Tai Viešpaties žodis“ arba „taip kalba Viešpats“. Tai būdas pasakyti: būkite dėmesingi, tai, ką jums dabar pasakysiu, yra rimta, labai sunku išgirsti ir suprasti, tačiau vis tik tai yra tiesa.

Išgirsti ir suprasti tikrai sunku, nes ši kalba siekia atskleisti esminius Kristaus slėpinio elementus: Jėzus yra tikras žmogus ir sykiu Dievo Sūnus, atėjęs į pasaulį paskelbti tiesą apie Dievą ir apie žmogų, o kad tai padarytų, jis atiduoda savo gyvybę.

4. Ir štai dabar jis priekaištauja žmonėms: „Jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę stebuklų, bet kad prisivalgėte duonos ligi soties.“ Kitaip tariant, jums galbūt patiko valgis, tačiau jūs nesupratote jo esmės. Atnešiau jums žemiško valgio, tačiau tai buvo ženklas kai ko daugiau. Per šį ženklą jūs turėtoje atpažinti per mane veikiantį Tėvą. Jis mane atsiuntė, kad jums duočiau maisto: „Jo duos jums Žmogaus Sūnus“, o šis maistas negenda, negana to, jis „išlieka amžinajam gyvenimui“. Todėl plušėkite dėl šio išliekančio maisto.

Žmonėms iškart kilo klausimas, kaip plušėti, kokiais darbais įvykdyti šį nurodymą: „Ką mums daryti, kad darytume Dievo darbus?“ Jėzaus atsakymas atrodo paprastas, reikia labai nedaug: plušėti dėl maisto, kuris išlieka amžinajam gyvenimui, daryti Dievo darbus, tai tikėti tuo, kurį Dievas atsiuntė. Keisti savo mąstyseną ir gyvenseną, gyventi tiesa – tai pirmiausia tikėti tą, kurį atsiuntė Tėvas.

5. Ir vis tik tai nėra paprasta. Nėra paprasta dėl to, kad pirmiausia tai ne žmogaus, o „Dievo darbas“: „Ką mums daryti, kad darytume Dievo darbus?“ Tai nėra paprasta ir dėl to, kad nepakanka juo tikėti, reikia dar atpažinti jį esant Mesiją. Tai buvo ano meto judėjų problema, tai, ko gero, yra ir mūsų laiko problema. Šiandien egzistuoja plati religijų ir visokių tikėjimų rinka. Neretai peršama mintis, kad visos jos lygios, todėl tampa nelengva atpažinti Jėzaus mesijiškumo unikalumą.

Šiuo Mesiju taip sunku patikėti, taip sunku pažinti jo prigimtį, kad žmonės reikalauja stebuklo. „Tai kokį padarysi stebuklą, kad mes pamatytume ir tave įtikėtume? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: „Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.“ Tada Jėzus atsakė: „tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, o mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.“ Tada žmonės ėmė prašyti šios duonos, o Jėzus atsako: „Aš esu gyvenimo duona.“ Duona iš dangaus, kurios jūs trokštate yra prieš jus.

6. Brangūs broliai ir seserys, mieli draugai, keisti savo mąstyseną ir gyvenseną, gyventi tiesa – tai pirmiausia „dirbti Dievo darbą“, o dirbti Dievo darbą – tai tikėti tą, kurį atsiuntė Tėvas. Gyventi tiesa – tai atpažinti Kristų esant mūsų gyvenimo Išganytoju. Gyventi tiesa – tai trokšti maitintis šio Išganytojo Kūnu ir Krauju. Gyventi tiesa – tai trokšti amžinojo atpirkimo, kaip vėliau ištars šių mišių komunijos malda: „padaryk mus vertus amžinojo atpirkimo.“

br. Lukas Skroblas OSB