.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Įvadas Senajame Testamente atsiskleidė bibliniai takai, vedantys į trinitarinį tikėjimą, o Naujajame trys dieviškieji asmenys atskleidžiami aiškiai, perskaitant jau turimus Raštus Kristaus prisikėlimo šviesoje. Apaštalų Darbų knygoje atrandame pirmąjį oficialų prisikėlimo įvykio perteikimą, kuris jau turi trejybinę dimensiją. Savo pamoksle Petras sako: „Jėzų Dievas prikėlė [...] Dievo dešinės išaukštintas, jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir ją dabar išliejo“ (Apd 2, 32–33). Visas tekstas PDF
Durostorumo miestas, esantis dabartinėje Bulgarijoje, išaugino Bažnyčiai tam tikrą skaičių kankinių, kurių žinomiausias yra Julijus, sulaikytas apie 302 metus. Persekiojimo metu, tikintiesiems laukiant amžinojo atlygio, skirto nugalėtojams, Julijų suėmė kariai ir nuvedė pas valdytoją Maksimą.
Šis paklausė: "Kas šis žmogus?" Raštininkas atsakė:
– Tai krikščionis, kuris atsisako paklusti imperatoriaus įsakymams. Visas liudijimas pdf.
Šv. Jono evangelijos 15 skyrius apie vynmedį ir šakeles yra vienas iškalbingiausių evangelisto tekstų. Jame išreiškiama būtinybė įeiti ir pasilikti Kristaus meilėje, kuri kaip medžio syvai teikia gyvenimą, veda gyvenimo vaisius ir atneša tobulą Kristaus džiaugsmą. Pačioje skyriaus pradžioje, Jėzus sako: „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas“. (Jn 15,1). „Vynmedžio“ simbolis kelia bent du klausimus: iš kur evangelistas paima „vynmedžio“ simbolį ? Kaip ir kodėl jis Jėzų vadina tikruoju vynmedžiu ?
Liudviko Lavelio (Louis Lavelle) knygos, kuriome jis apmąsto blogio problemą, įkvėpti kviečiame pasvarstyti apie skausmo ir kančios naudą. Liudvikas Lavelis (1883-1951), prancūzas, filosofas spiritualistas, nagrinėjo žmogaus egzistencijos, ontologijos problemas.
Meditacijas apie blogį jis rašė tarpukaryje, taikos metu, o išleido jau prasidėjus karui. Savo knygą jis pavadino „Blogis ir kančia“ (Le mal et la souffrance 1940). Baisiu karo laikotarpiu filosofo mintys atsiliepė į tam tikrą laukimą. Karas uždaro daugybę žmonių į klaikią vienumą, bet ji, mąstytojo nuomone, moko ir bendrystės.
Meditacijos nuolat kelia klausimą: kaip kančioje žmogus gali dvasiškai tobulėti ? Visas tekstas PDF
Senajame Testamente Viešpats į savo tautos sąmonę pirmiausia įspaudė išskirtinai monoteistinę Dievo sampratą . Griežtas Dievo vienatinumas ir jo prigimties vientisumas pasireiškia su didele jėga Pakartoto Įstatymo knygoje: „Klausykis, Izraeli! Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats“ (Įst 6,4) .
Tačiau šalia griežto monoteizmo pirmajame Testamente egzistuoja ir tam tikra pliuralumo Dieve samprata. Štai Pradžios knygoje rašoma: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą “ (Pr 1,26). Dievo vienatinumas ir sykiu dar neapibrėžtas pliuralumas yra lydimas jo transcendentiškumo. Izraelis vis intensyviau suvokė, kad „jo“ Dievas yra būtis, kuri pranoksta žmoniją ir pasaulį. Visas tekstas PDF
T. Grigalius, pakviestas vysk. Eugenijaus Bartulio, 2014 m. birž. 27 d. skaitė paskaitą Šiaulių vyskupijos kunigams. Publikuojame sutrumpintą variantą.
Jūsų ekscelencija, brangūs Broliai \ir bičiuliai\ kunigystėje, esu laimingas, galėdamas šiandien būti su jumis. Tiesą sakant, kai Vyskupas Bartulis pakvietė mane į šį susitikimą prieš keletą dienų, aš, paprašytas Tėvo Prioro kalbėti jums, šiek tiek supanikavau, bet neilgam. Tuoj pat mes su Tėvu \Kazimieru, mūsų\ Prioru, supratome, kad negalime praleisti šios progos - būti su jumis ir pasidalinti ta bendryste, kuri mus vienija. Mes, Palendrių vienuoliai, neturime apaštalavimo misijos už vienuolyno sienų. Diocezijoje mes nesame labai matomi.
Ar tikrai esi prisirišusi prie gyvenimo ?
„Galima būti sugniuždytam nuovargio dėl ilgos kelionės, dėl ilgo stovėjimo eilėje, bet tai irgi gyvenimas“, - tokį sakinį savo dienoraštyje užrašė Etty Hillesum, jauna žydė, kartu su kitais savo tautiečiais pasmerkta Aušvico žiaurybėms. Ši ir daugybė kitų jos minčių ragina sustoti, mąstyti ir kartu kelti gyvenimo, parodančio neteisingą savo veidą, klausimus. Sustoti prie minčių, kurios ypatingu ir kartu sunkiai užčiuopiamu būdu neša savyje pranašišką giliosios žmogaus egzistencijos tiesą ir sykiu neišmatuojamą slėpinį. „Aš jau žinau viską, – toliau savo dienoraštyje rašo Etty, – ir vis dėlto, man šis gyvenimas gražus ir pilnas prasmės. Kiekvieną akimirką“.
Ontologinio išgelbėjimo troškimas žmogų neramino visais laikais. Kaip ir anksčiau, taip ir šiandien žmogus visa savo būtimi klausia: kaip bus įveikti žmogiškieji būviai ir būsenos, kurias žmogus išgyvena kaip neišvengiamai duotas bei skausmingas ? Atsakymo į šį klausimą ieško kiekviena religija. Šiandien daugumai žmonių (net krikščionių) labai imponuoja rytietiškų religijų ir filosofijų reinkarnacijos mintis, kuri tvirtina daugelio egzistencijų ir atgimimų būtinybę, einant išsivadavimo keliu. Visuomenės apklausos rodo, kad reinkarnacija tiki apie 10 proc. Europos krikščionių, o Lietuvoje net kas trečias save laikantis kataliku tiki persikūnijimo galimybė. Tokio išsivadavimo siekiama savo asmeniniais nuopelnais. Tačiau tokia išsivadavimo perspektyva prieštarauja krikščioniškajai doktrinai, kuri teigia žmogiškos egzistencijos vienkartiškumą, o savo skausmingo žmogiškojo būvio individas neįstengia pašalinti savo jėgomis.