Artėjant žiemai Bažnyčia mums pristato visų šventųjų šlovės viziją ir kviečia gyventi prisikėlimo po mirties viltimi. Ji taip pat nori, kad vienytumės su visais tais, kurie įžengė į neregimąjį pasaulį. Visų šventųjų iškilmės liturginiai Mišių tekstai pateikia pagrindines temas, leidžiančias kuo pilniau išgyventi šios dienos šventimo teikiamas malones. Tekstai parodo, 1) koks yra pirminis šio šventimo tikslas 2) kaip šio tikslo siekiama ir 3) koks yra galutinis jo tikslas.

Koks yra pirminis šio šventimo tikslas?

Pirminis šio šventimo (kaip ir kiekvieno liturginio šventimo) tikslas yra pats Dievas, jo Asmuo. Dažniausiai liturginiai tekstai kreipiasi į Dievo Tėvo asmenį. Šiandien įžangos priegiesmis kviečia garbinti ir antrąjį dieviškąjį Asmenį – Dievo Sūnų: „Džiaukimės su angelais ir garbinkime Dievo Sūnų..“. Kituose tekstuose beveik visur iškeliama Tėvo asmuo. Pradžios malda kreipiasi į Visagalį amžinąjį Dievą, prašydama, kad visi šventieji užtartų Bažnyčią. Pirmasis skaitinys (Apr 7,2-4. 9-14) iškelia ir Tėvo, ir Sūnaus pirmumą: „Šlovė už išgelbėjimą mūsų Dievui, sėdinčiam soste, ir Avinėliui“. Atliepiamoji psalmė (Ps 23) parodo Viešpaties pirmapradiškumą kūrinijos atžvilgiu. Antrasis skaitinys (1 Jn 3, 1-3) kviečia pažvelgti į meilę, kuria žmogų apdovanojo Tėvas. Evangelija (Mt 5,1-12) pateikia palaiminimus, kuriuose iškeliama Dievo regėjimo galimybė tiems, kurie yra tyraširdžiai, o taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Dėkojimo giesmė visa sutelkiama į Dievo Tėvo šlovinimą ir garbinimą.

Kaip šio tikslo siekiama?

Dievas Tėvas šlovinamas minint visų šventųjų nuopelnus (pradžios malda). Jis garbinamas minint tuos, kurie „atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio kraujyje“ (Pirm. skaitinys); jų rankos nekaltos, jų sąžinė gryna, jie išsiilgę Viešpaties veido (Atliep. psalm.). Dar žemėje gyvendami, šventieji turėjo viltį būti panašūs į Kristų, kai jis pasirodys. Šitaip jie skaistino save, nes ir Kristus yra skaistus. (Antr. skait.) Būdami dvasingieji vargdieniai, jie įėjo į dangaus karalystę; patyrę liūdesį, jie susilaukė paguodos; jie išmoko romumo ir paveldėjo žemę; jie alko ir troško teisybės ir dabar yra paguosti; būdami gailestingi jie susilaukė gailestingumo; pasiekę širdies tyrumą, jei išvydo Dievą; siekdami taikos, jie jau vadinami Dievo vaikais; jie buvo persekiojami dėl teisybės – jiems priklauso dangaus karalystė; jie tapo palaiminti, nes juos niekino, persekiojo ir visaip šmeižė – jie susilaukė gausaus atlygio danguje (Evang.). Bažnyčia šiandien mini visus šiuos šventųjų nuopelnus, kartu pateikdama tikėjimo galimybes ir būdus.

Toks šventųjų nuopelnų minėjimas kviečia tikinčiuosius pagerbti dangų – tikrąją tėvynę, amžinąją Jeruzalę. Kaip tik šioje tėvynėje šventieji – rinktinis brolių žiedas šlovina Dievą amžiais, nes šventieji kelia žavesį, jų užtarimas ir pavyzdys įkvepia drąsą ir leidžia su džiaugsmu skubėti tikėjimo keliu į tikrąją tėvynę. (Dėkoj. giesm.). Jų minėjimu, tikintieji viešu kultu reiškia tikėjimą, jog yra išgelbėti iš mirties.

Šventųjų minėjimas ir dangaus gerbimas šiandien būtinai lydimas džiaugsmo. Švenčiant Visų Šventųjų iškilmę reikia džiaugtis su angelais (Įž. giesm.). Patiriant dėl Kristaus panieką, persekiojimą ar šmeižtą, reikia būti linksmam ir džiūgauti, nes už tai laukia gausus atlygis danguje. (Ev.).

Pagaliau ši iškilmė – tai ir galimybė prašyti užtarimo žemiškos kelionės vingiuose. Šiandien ypač dera prašyti Dievo, kad visa šventųjų gausybė užtartų ir padėtų patirti neišsemiamą Dievo gailestingumą (Pradž. mald.); prašyti malonės konkrečiai patirti, kaip šventieji rūpinasi mūsų išganymu ir turėti ramybę dėl savo laimės (Atnaš. mald.).

Koks yra galutinis šio šventimo tikslas?

Galutinis šio šventimo tikslą puikiai išreiškia komunijos malda: „.. meldžiame malonės, kuri mus nuo šito žemės keleivių stalo tobulos tavo meilės takais nuvestų į dangiškosios Tėvynės puotą“.

Viltis vieną dieną išvysti Dievo veidą, sulaukti gausaus atlygio danguje (Ev.) ir dalyvauti dangiškosios Tėvynės puotoje – štai šios dienos liturginio šventimo galutinis tikslas.

Br. Lukas Skroblas OSB