Dievas yra meilė

O Theos agape estin - Dievas yra meilė 1 Jo 4, 8

Brangus broliai ir seserys, Sename Testamente Dievas buvo apreiškęs savo vardą Mozei iš degančio ir nesudegančio krūmo sakydamas: “Aš esu Jahvė”. Šitas slaptingas vardas turi tris pagrindines prasmes: a) aš esu, kas esu (aš žinau, bet niekas kitas negali tai žinoti, tai mano vidinio gyvenimo paslaptis; b) aš esu tas kuris yra – tik aš tikrai esu savo buvimas, aš esu visų kitų būtybių egzistencijos šaltinis ir priežastis; c) aš esu jums, aš visada busiu su jumis kaip jūsų Viešpats, Tėvas, Gelbėtojas ir draugas, aš noriu su jumis padaryti savo amžinąją sandorą. Šventas Jonas, pamatęs, girdėjęs, ir palietęs Įsikūnijusį Dievo Sūnų, mums duoda velykinio slėpinio šviesioje naują, iki šiol niekada neišgirstą Dievo pavadinimą. Dievas, sakė jis, yra agape, jis yra tobula nesavanaudiška meilė. Tai nėra tiksliai sakant dieviškosios esybės apibrėžimo, nes apibrėžti Dievą-neįmanoma. Tačiau pavadinimas agape-meilė, apšviečia Dievo vardą Jahvę jam suteikdamas begaliniai gilesnę prasmę, atidarančią dūris į Trejybės slėpinio suvokimą, ir atskleidžiančią Dievo sukūrimo bei išganymo darbo pirmą priežastį ir galutinį tikslą.

O Theos, ir graikiškai su žymimuoju artikeliu tai būtinai reiškia, Dievas Tėvas, -estin agape, jis yra meilė. (Šv. Paulius, antrojo laiško Korintienčiams pabaigoje taip pat paminės agape kaip Tėvo ypatingo bruožą- charitas Dei). Dangiškasis Tėvas yra pradmuo ir šaltinis visiškai paprastos ir nesudėtingos dieviškosios prigimties, kuri yra beribis, visagalis ir tobulas buvimas, gyvenimas, gerumas ir tiesa, ir viso kitos tobulybės, iki laipsnio, kurio joks sukurtas protas negali suvokti arba įsivaizduoti. O jeigu jis yra ypač meilė – agape, tai būtent dėl to kad, amžinai būdamas Tėvas, jis nelaiko savyje šio neišsemiamo lobio, šios neužgesinamos šviesos, bet viską duoda Sūnui, kuris gimsta iš jo ir visada pasilieka jo glėbyje, ir kuris taip pat viską jam nuolat dėkingai sugrąžina Šventosios Dvasios meilėje. Visas Švenčiausioje Trejybės gyvenimas yra ne kas kita kaip meilės-agapės bendrystė tarp trijų dieviškųjų asmenų, kurie nuolat atiduoda save vieni kitiems niekada neužsidarydami savyje, nieko nelaikydami tik sau atskyriai, bet viska turėdami kartu su dviem kitais.

Meilė taip pat skatino Tėvą savo išeiti iš savęs laivu nusprendimu norint sukurti pasaulį ir ypač mus, kuriuos jis iš anksto paskyrė tapti jam įsūniais, sūnumis ir dukromis jo mylimojo Sūnuje Kristuje Jėzuje. Mes buvome sukurti pagal Dievo paveikslą, pagal tą paveikslą, kuris Dievo Sūnus yra. Apdovanoti protu ir laisva valia, mes buvome Viešpaties malonės pašaukti nuolat siekti vis tobulesnio panašumo į Dievo, per meilę – agapę išeidamas palaipsniui iš savęs, iš savo ribotumo kaip kūriniai, kad mūsų širdys galėtų vis pilniau dalyvauti Dievo gyvenime.

Meile yra nuo pradžios nustatytas kelias, kuris turi mus vesti iš žemės į dangų. Dieviškojo asmenų meilės santykiai Trejybėje, yra žmonių santykių su Dievu ir tarp savęs pavyzdys ir pagrindas. Tačiau žmonės nusidėdami apako Dievo šviesai, jie prarado Dievo malonę ir meilę, tapdami savo iliuzijų, puikybės, egoizmo ir aistrų kaliniais. Štai kodėl Dievo Sūnus atėjo į pasaulį su mūsų mirtingu kūnu. Jis aukojo savo gyvybę už mus, kad galėtų mus atpirkti, išvaduoti, ir išmokti eiti paskui jį agapes, nesavanaudiškos meilės keliu. Reikia suprasti ką tik girdėtas Šv. Jono pirmo laiško bei evangelijos ištraukas šiame kontekste. Jėzus Kristus yra tapęs mūsų meilės mokytoju ir keliu. Mes esame pašaukti sekti juo, kaip jo broliai ir išrinkti draugai, kiekvienas su savo ypatingą misiją. Tad pasilikime jo meilėje, mylėkime vieni kitus Šventosios Dvasios meilė, aukokime visa savo gyvybės jėgas tarnaudami savo broliams ir seserims, atnešdami vaisių Dievo karalystei. Tegul mums padeda tai daryti, mūsų brangios motin,kurias švenčiame šiandien, ir kurios dažnai buvo mūsų pirmos meilės liudytojos. Tepadeda mums ir Mergelė Marija, tobula Viešpaties tarnaitė, kilnios meilės motina, ir Dievo Tėvo agapės tarsi motiniškas paveikslas arba ikona. Sub tuum praesidium. „Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Motina“. Amen.

„Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau“? Paprastai tariant, Jėzaus meilė, kurią mes esame kviečiami sekti, ateina iš jo Tėvo. „Kaip Tėvas mane mylėjo, taip ir aš jus myliu“, - sako Jis. Jėzaus meilė neateina ex nihilo. Jo meilė turi šaltinį.

Taip pat galima sakyti, kad ji kyla iš Jo žemiškosios šeimos, iš Marijos ir Juozapo. Ar galime abejoti, kad Marija ir Juozapas buvo labiausiai mylintys tėvai? Nors apie juos žinome nedaug, Evangelijos mus patikina jų meile. Marija buvo pasirengusi pasakyti Dievui „taip“ pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Juozapas taip pat. Jie patys buvo giliai įsišakniję Dievo meilėje ir tai perdavė Jėzui. Ši gili meilė kartu su Tėvo meile įgalino Jėzų mylėti žmoniją net iki mirties - aukščiausio meilės akto.