Gimimas
Grigališkojo giedojimo pradžioje randame romėnišką repertuarą, kuris savo ruožtu siekia V-VI amžius. VIII amžiaus antroje pusėje įvyko politinis suartėjimas tarp Frankų karalystės ir tuometinio popiežiaus Stepono II. Pontifikui grėsė Lombardų užpuolimas. Frankų karalius Pepinas Trumpasis imasi saugoti pontifikalines valdas, tuo tarpu popiežius atvyksta su savo palyda į Prancūziją ir 754 m. atnaujina Frankų karaliaus karūnavimą. Po to, kuriam laikui apsistoja šv. Dionizijaus vienuolyne. Naujasis frankų valdovas teigiamai įvertina Romos liturginius papročius. Tame jis įžvelgia galimybę užtikrinti savo valdų religinę vienybę ir per tai sutvirtinti politinę vienybę. Jis nurodo romėniškos liturgijos pritaikymą visoje karalystėje. Naujojo liturginio modelio įvesdinimas turėjo panaikinti senąjį. Tačiau du muzikiniai repertuarai – romėniškas ir gališkasis – neišvengiamai susitiko. Romėniškų giesmių tekstai buvo priimti be didelio vargo. Bet buvo kitaip su melodija. Bendras romėniško giedojimo vaizdinys dažnausiai buvo priimtas Galijos muzikologų, tačiau pastarieji jį apvilko visai kitokiais ornamentais – tais, prie kurių jie buvo prisirišę. Kitaip tariant, užuot perėjus prie grynos romėniško giedojimo formos, gavosi hibridas. Naujojo repertuaro primetimas visoje karalystėje patyrė daug pasipriešinimų Galijoje, Milane, Romoje ir Ispanijoje. Jis buvo pagaliau priimtas dėl dviejų sąlygų : buvo išrasta nauja melodijos ženklinimo sistema ir naujoji giedojimo kompozicija buvo priskirta popiežiui Grigaliui Didžiajam - ryškiausiai ankstyvosios krikščionijos asmenybei.
Nuosmukis
Viduramžių pabaigoje (XIV a.) dėl pasaulietinės muzikos skverbimosi Bažnyčion grigališkasis choralo reikšmė sumažėjo, kol galiausiai patyrė visišką nuosmukį. Jis išliko tik kai kuriuose vienuolynuose. Manuskriptai pateikė tik sunkią ir slegiančią natų eigą. Renesanso laikotarpis prie to tik prisidėjo. Oficialūs muzikologai taisė melodijas ir ilgas vokalizes suvedė vos į kelias natas.
Atgimimas
XIX amžiaus pirmoje pusėje Prancūzijoje prasidėjo grigališkojo choralo atgaivinimo sąjūdis. Daugiausia prie choralo atgimimo prisidėjo 1830 metais atkurto Solesmes benediktinų vienuolyno vienuoliai, vadovaujami abato Prosper'o Gueranger'o. Jie išsamiai išstudijavo senuosius grigališkojo giedojimo rankraščius ir grąžino choralui originalų pavidalą. Panašus sąjūdis XIX amžiaus antroje pusėje kilo ir Vokietijoje, susikūrė kitos mokyklos. 1975 m. Solesmes benediktinų buvo įkurta „Internacionalinė grigališkojo choralo asociacija“.
Lietuvoje
Lietuvoje grigališkojo giedojimo giesmės pirmąkart giedotos XI a. pradžioje, kai su misija lankėsi šv. Brunonas. Pasak šaltinių, jis su savo palydovais giedojęs psalmes ir kitas giesmes. Vėliau grigališkasis choralas buvo giedamas ir XIII a. viduryje, Mindaugo valdymo laikotarpiu, bet jokių liturginių muzikinių rankraščių neišliko. Neabejotina, kad dar iki Lietuvos krikšto XIV a. choralines giesmes giedojo Vilniaus pranciškonai. XIX a. pabaigoje Lietuvoje grigališkąjį choralą atgaivino Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklos auklėtiniai J. Naujalis ir T. Brazys. Bet sovietų okupacijos metais ši giedojimo forma Lietuvos bažnyčiose beveik išnyko. Prasidėjus atgimimui, jis vėl buvo atkurtas. 1989 m. gegužės mėnesį, netrukus po to, kai tikintiesiems buvo grąžinta Vilniaus Arkikatedra, čia susikūrė grigališkojo giedojimo studija. Jos tolimesniai sklaidai didžiulės įtakos turėjo pažintis su Solesmes benediktinų vienuolynu Prancūzijoje. Vėliau palaipsniui susikūrė grigališkojo giedojimo grupės Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. 1998 m. Solesmes benediktinai įsteigė vienuolyną Lietuvoje, Palendriuose (Kelmės rajone), šitaip atnešdami grigališkojo giedojimo tradiciją vienuoliškame kontekste. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo iki šiandien vienaip ar kitaip vyksta grigališkojo choralo sklaida. Kiekvieną vasarą įvairios choralistų grupės susiburia į bendras stovyklas formacijai, maldai ir poilsiui. Šiam tikslui yra kviečiami įvairūs prelegentai iš kitų šalių. Ir patys choralistai neretai vyksta į užsienio senosios muzikos festivalius bei toliau aplansilanko Solesmes vienuolyne Prancūzijoje.
