Straipsniai

REGULOS KOMENTARAS

Šv. Benediktas Nursietis: „Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę"

„Šv. Benediktas Nursietis – vienuolystės Vakaruose steigėjas, padarė esminę įtaką Europos civilizacijos bei kultūros raidai.

T. Grigalius Casprini OSB

1/23/20236 min read

REGULOS KOMENTARAS

Šv. Benedikto paraginimai (7): „Prasiplėtus širdžiai...“

Šv. Benedikto Regulos Prologas (45–50 eil.)

Br. Lukas Skroblas OSB

1/22/20232 min read

REGULOS KOMENTARAS

Šv. Benedikto paraginimai (6): „Daryti tai, kas pasitarnaus amžinybei...“

Šv. Benedikto Regulos Prologas (39–44 eil.)

Br. Lukas Skroblas OSB

1/21/20233 min read

REGULOS KOMENTARAS

Šv. Benedikto paraginimai (5): „Šio gyvenimo dienos yra pratęsiamos...“

Šv. Benedikto Regulos Prologas (33–38 eil.)

Br. Lukas Skroblas OSB

1/20/20232 min read

REGULOS KOMENTARAS

Šv. Benedikto paraginimai (4): „Viešpatie, kas apsigyvens tavo buveinėje?“

Šv. Benedikto Regulos Prologas (21–32 eil.)

Br. Lukas Skroblas OSB

1/19/20233 min read

REGULOS KOMENTARAS

Šv. Benedikto paraginimai (3): „Jei geidi turėti tikrą ir amžiną gyvenimą...“

Šv. Benedikto Regulos Prologas (14–20 eil.)

Br. Lukas Skroblas OSB

1/18/20231 min read

REGULOS KOMENTARAS

Šv. Benedikto paraginimai (2): „Metas jau mums pabusti iš miego.“

Šv. Benedikto Regulos Prologas (8–13 eil.)

Br. Lukas Skroblas OSB

1/17/20232 min read

REGULOS KOMENTARAS

Šv. Benedikto paraginimai (1): „Klausyk, sūnau, mokytojo paliepimų.“

Šv. Benedikto Regulos Prologas (1–7 eil.)

Br. Lukas Skroblas OSB

1/16/20232 min read

landscape shot of white cross during daytime

HOMILIJA

Žvelgti į kryžių su tikėjimu

Bažnyčia šiandien švenčia šlovingojo kryžiaus šventę, dar sakoma Kryžiaus išaukštinimą. Šie apibūdinimai gali stebinti. Nėra savaime aišku, kaip kryžius ir Kristaus mirtis ant kryžiaus gali būti Dievo šlovės apreiškimas.

Vysk. Patrick Le Gal

9/14/20202 min read

HOMILIJA

Gedulinės šv. Mišios minint t. Hervėjų

Mūsų širdyse dar aidi per visą velykinę oktavą giedami žodžiai: „Kristus, mano viltis, prisikėlė!“ (Velykų sekvencija). Iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį visą velykinį laiką skamba raginimas šlovinti: „Aleliuja! Aleliuja!“ Kristus gyvas. Jis yra mūsų viltis, mūsų džiaugsmas, mūsų gyvenimas. Viskas, ką jis paliečia atgimsta, tampa nauja, prisipildo gyvybės.

4/20/20203 min read

HOMILIJA

Liudyti tiesą

Paskutinių trijų sekmadienių ir šiokiadienių evangelinės ištraukos sutvarkytos taip, kad mus rengtų Sekminėms. Tos ištraukos – tai Kristaus įvairios kalbos mokiniams. Ir šiandien mums pateikiama viena iš tų kalbų, šįkart jau paskutinė ir skirta Tėvui.

Br. Lukas Skroblas OSB

6/2/20192 min read

HOMILIJA

Džiaugtis atgauta Dievo vaikų garbe

III Velykų sekmadienis 2019 C metai Apd 5, 27–32, 40b–41/Apr 5, 11–14/Jn 21, 1–14. 15–19

5/5/20193 min read

HOMILIJA

Pertvarkyti savo prioritetus

V Eilinis Sekmadienis (2019 C) Iz 6, 1–2a. 3–8: / 1 Kor 15, 1–11/ † Lk 5, 1–11:

T. Grigalius Casprini OSB

2/10/20193 min read

VIENUOLINIS GYVENIMAS

Šv. Benedikto Regula ir darbas

Šiandien Vakarai, vis dar įtakingi, užkrėtę savo gyvenimo būdu visą pasaulį, išgyvena gilias vidines krizes. Darbas neretai tampa mūšio lauku, o ekonominė politika kartais primena tik biudžeto ar euro gelbėjimo strategiją. Tokiais kritiniais laikotarpiais gera sugrįžti prie ištakų ir atidžiai pasižiūrėti, ar nepamiršome ko svarbaus, galbūt netgi esminio. Dažniausiai tų ištakų ieškome garsių ekonomistų veikaluose ir naujųjų ar naujausių laikų istorijoje. Mažai kas pagalvoja jų ieškoti vienuolynuose. O juk Šv. Benedikto Regula ir pagal ją gyvenusios viduramžių vienuolijos yra vienas iš svarbių veiksnių, lėmusių Europos ekonominio gyvenimo ir minties raidą.

Edita Janulevičiūtė

5/27/201610 min read

DYKUMOS TĖVAI

Aba Pemenas: būti visuomet su Dievu - ar tai didelis dalykas?

Vienas brolis abai Pemenui pasakė: „Jaučiu, jog esu visuomet su Dievu ir niekada nuo jo nenutolstu. Ar tai didelis dalykas, aba?“ Senolis jam sako: „Ne. Kai manysi, jog esi už visus žemesnis, tada būsi pasiekęs didelių dalykų.“

Br. Lukas Skroblas OSB

3/1/20163 min read

DYKUMOS TĖVAI

Aba Pemenas: „Numalšinti nuodų aitrumą"

Aba Pemenas pasakė: „Yra parašyta: „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve“ (Ps 42, 2). Iš tiesų, elniai dykumose ėda gyvates ir vėliau, deginami jų nuodų, trokšta vandens, kad numalšintų nuodų aitrumą. Taip ir vienuoliai: dykumoje juos degina piktųjų dvasių nuodai, ir jie ilgisi šeštadienio ir sekmadienio, kai galės pasiekti vandens šaltinius, – prisilies prie Viešpaties Kūno ir Kraujo ir apsivalys nuo piktojo suteikto kartėlio.

Br. Lukas Skroblas OSB

2/9/20162 min read

DYKUMOS TĖVAI

Aba Jonas iš Kelijos: „Ar norėtum pasveikti?"

Aba Jonas iš Kelijos pasakė: „Atidžiai pažvelk į penkias Saliamono stogines, kuriose guli daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių. Vienas jų sukaustytas negalios jau trisdešimt aštuonerius metus. Jėzus jam pasakė: „Ar norėtum pasveikti?“ (plg. Jn 5, 1–14). Jėzus atsižvelgia į žmogaus valią. Išsekę, raišieji, aklieji yra žmoguje gyvenančios blogos mintys. Tad Jėzus atsižvelgia į žmogaus valią – jei šis nori, Jėzus jį išklauso, jį išlaisvina ir išveja iš jo blogas mintis.

Br. Lukas Skroblas OSB

2/8/20162 min read

VIENUOLINIS GYVENIMAS

Interviu su tėvu Abatu Pilypu Dupont

Kuriantis vaizdo medžiagą apie Palendrių vienuolyną, Dalius Ramanauskas pakalbino Solesmes abatą tėvą Pilypą Dupont (Dom Philippe Dupont). Publikuojame pokalbio tekstą.

Dalius Ramanauskas

2/2/20166 min read

VIENUOLINIS GYVENIMAS

Apie benediktiniško gyvenimo tikrovę

Publikuojame dabartinio Solesmes vienuolyno prioro tėvo Žano Filipo Lemaire'o (Jean-Philippe Lemaire) trumpą kalbą apie vienuolišką gyvenimą. Jis labiausiai rūpinosi pirmaisiais (ir visais) lietuviais, kurie atvyko į Prancūziją, vedami vienuoliško gyvenimo idealų. Vienuolišką gyvenimą jis pristato per dvasinę kūniškų organų prizmę.

Br. Lukas Skroblas OSB

2/1/20168 min read

VIENUOLINIS GYVENIMAS

Enzo Bianchi. Monachizmas: praeities paveldas ir atsivėrimas į ateitį

Bijau, kad užsimojęs perteikti mintis apie monachizmo praeitį ir ateitį mūsų Vakaruose, ėmiausi per drąsaus uždavinio. Kad ir kaip būtų buvę, prisiimu atsakomybę, suvokdamas savo ribotumą, ir suprantu, jog pranešimas neturi būti per ilgas. Tikiuosi, kad sugebėsiu bent iškelti klausimus, bet jokiu būdu nesiimu išspręsti sunkumų. Taip pat tikiuosi, kad šias įžvalgas galėsite papildyti kitais mano straipsniais šia tema.

Ses. Barbora Kazakevičiūtė SCSJ

1/13/201610 min read

DYKUMOS TĖVAI

Įvadas Į Antano Didžiojo gyvenimą

Krikščionybės istorijoje nedaug veikalų yra tokie svarbūs kaip Antano gyvenimas. Žaibiškas šio veikalo poveikis dviem jauniems Trevų pareigūnams, kurių staigus atsivertimas tikriausiai paskatino po kelerių metų atsiversti Augustiną, yra ryškus jo įtakos krikščioniškam pasauliui pavyzdys.

Adalbert de Vogüé, OSB

12/25/201513 min read

white and brown round food on black ceramic bowl

LITURGIJAŠV. MIŠIŲ ISTORIJA

Romos Mišių istorija (2): Kaip pavadinti Paskutinės vakarienės įvykį ?

Eucharistinio gesto pavadinimas pirmosiose bendruomenės buvo surastas ne iškart. Reikėjo rasti krikščionišką ištarmę, atsitolinant nuo žydiškos ir helenistinės valgymo terminijos. Žodis „eucharistija“ pasirodė tik Didachės (9,1) ir Ignoto Antiochiečio laiku (Ef. 13,11; Filad. 4,1; Smir. 7,1 ir 8,1) (apie 110 m.). Pas šv. Justiną (100-165) šis žodis dar naujas: „šis maistas vadinamas pas mus Eucharistija“ (1 Apol. 1,66). Į eucharistinio gesto pavadinimą pretendavo bent šeši pagrindiniai terminai: „Viešpaties valgis“, „Duonos laužymas“, „Diakonia“, „Koinonia“, „Agapes“ ir pagaliau „Eucharistija“.

Br. Lukas Skroblas OSB

6/12/20153 min read