REGULOS KOMENTARAS
Šv. Benediktas Nursietis: „Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę"
„Šv. Benediktas Nursietis – vienuolystės Vakaruose steigėjas, padarė esminę įtaką Europos civilizacijos bei kultūros raidai.
REGULOS KOMENTARAS
Šv. Benedikto paraginimai (7): „Prasiplėtus širdžiai...“
Šv. Benedikto Regulos Prologas (45–50 eil.)
REGULOS KOMENTARAS
Šv. Benedikto paraginimai (6): „Daryti tai, kas pasitarnaus amžinybei...“
Šv. Benedikto Regulos Prologas (39–44 eil.)
REGULOS KOMENTARAS
Šv. Benedikto paraginimai (5): „Šio gyvenimo dienos yra pratęsiamos...“
Šv. Benedikto Regulos Prologas (33–38 eil.)
REGULOS KOMENTARAS
Šv. Benedikto paraginimai (4): „Viešpatie, kas apsigyvens tavo buveinėje?“
Šv. Benedikto Regulos Prologas (21–32 eil.)
REGULOS KOMENTARAS
Šv. Benedikto paraginimai (3): „Jei geidi turėti tikrą ir amžiną gyvenimą...“
Šv. Benedikto Regulos Prologas (14–20 eil.)
REGULOS KOMENTARAS
Šv. Benedikto paraginimai (2): „Metas jau mums pabusti iš miego.“
Šv. Benedikto Regulos Prologas (8–13 eil.)
REGULOS KOMENTARAS
Šv. Benedikto paraginimai (1): „Klausyk, sūnau, mokytojo paliepimų.“
Šv. Benedikto Regulos Prologas (1–7 eil.)
HOMILIJA
Žvelgti į kryžių su tikėjimu
Bažnyčia šiandien švenčia šlovingojo kryžiaus šventę, dar sakoma Kryžiaus išaukštinimą. Šie apibūdinimai gali stebinti. Nėra savaime aišku, kaip kryžius ir Kristaus mirtis ant kryžiaus gali būti Dievo šlovės apreiškimas.
HOMILIJA
Gedulinės šv. Mišios minint t. Hervėjų
Mūsų širdyse dar aidi per visą velykinę oktavą giedami žodžiai: „Kristus, mano viltis, prisikėlė!“ (Velykų sekvencija). Iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį visą velykinį laiką skamba raginimas šlovinti: „Aleliuja! Aleliuja!“ Kristus gyvas. Jis yra mūsų viltis, mūsų džiaugsmas, mūsų gyvenimas. Viskas, ką jis paliečia atgimsta, tampa nauja, prisipildo gyvybės.
HOMILIJA
Liudyti tiesą
Paskutinių trijų sekmadienių ir šiokiadienių evangelinės ištraukos sutvarkytos taip, kad mus rengtų Sekminėms. Tos ištraukos – tai Kristaus įvairios kalbos mokiniams. Ir šiandien mums pateikiama viena iš tų kalbų, šįkart jau paskutinė ir skirta Tėvui.
HOMILIJA
Džiaugtis atgauta Dievo vaikų garbe
III Velykų sekmadienis 2019 C metai Apd 5, 27–32, 40b–41/Apr 5, 11–14/Jn 21, 1–14. 15–19
HOMILIJA
Pertvarkyti savo prioritetus
V Eilinis Sekmadienis (2019 C) Iz 6, 1–2a. 3–8: / 1 Kor 15, 1–11/ † Lk 5, 1–11:
VIENUOLINIS GYVENIMAS
Šv. Benedikto Regula ir darbas
Šiandien Vakarai, vis dar įtakingi, užkrėtę savo gyvenimo būdu visą pasaulį, išgyvena gilias vidines krizes. Darbas neretai tampa mūšio lauku, o ekonominė politika kartais primena tik biudžeto ar euro gelbėjimo strategiją. Tokiais kritiniais laikotarpiais gera sugrįžti prie ištakų ir atidžiai pasižiūrėti, ar nepamiršome ko svarbaus, galbūt netgi esminio. Dažniausiai tų ištakų ieškome garsių ekonomistų veikaluose ir naujųjų ar naujausių laikų istorijoje. Mažai kas pagalvoja jų ieškoti vienuolynuose. O juk Šv. Benedikto Regula ir pagal ją gyvenusios viduramžių vienuolijos yra vienas iš svarbių veiksnių, lėmusių Europos ekonominio gyvenimo ir minties raidą.
DYKUMOS TĖVAI
Aba Pemenas: būti visuomet su Dievu - ar tai didelis dalykas?
Vienas brolis abai Pemenui pasakė: „Jaučiu, jog esu visuomet su Dievu ir niekada nuo jo nenutolstu. Ar tai didelis dalykas, aba?“ Senolis jam sako: „Ne. Kai manysi, jog esi už visus žemesnis, tada būsi pasiekęs didelių dalykų.“
DYKUMOS TĖVAI
Aba Pemenas: „Numalšinti nuodų aitrumą"
Aba Pemenas pasakė: „Yra parašyta: „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve“ (Ps 42, 2). Iš tiesų, elniai dykumose ėda gyvates ir vėliau, deginami jų nuodų, trokšta vandens, kad numalšintų nuodų aitrumą. Taip ir vienuoliai: dykumoje juos degina piktųjų dvasių nuodai, ir jie ilgisi šeštadienio ir sekmadienio, kai galės pasiekti vandens šaltinius, – prisilies prie Viešpaties Kūno ir Kraujo ir apsivalys nuo piktojo suteikto kartėlio.
DYKUMOS TĖVAI
Aba Jonas iš Kelijos: „Ar norėtum pasveikti?"
Aba Jonas iš Kelijos pasakė: „Atidžiai pažvelk į penkias Saliamono stogines, kuriose guli daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių. Vienas jų sukaustytas negalios jau trisdešimt aštuonerius metus. Jėzus jam pasakė: „Ar norėtum pasveikti?“ (plg. Jn 5, 1–14). Jėzus atsižvelgia į žmogaus valią. Išsekę, raišieji, aklieji yra žmoguje gyvenančios blogos mintys. Tad Jėzus atsižvelgia į žmogaus valią – jei šis nori, Jėzus jį išklauso, jį išlaisvina ir išveja iš jo blogas mintis.
VIENUOLINIS GYVENIMAS
Interviu su tėvu Abatu Pilypu Dupont
Kuriantis vaizdo medžiagą apie Palendrių vienuolyną, Dalius Ramanauskas pakalbino Solesmes abatą tėvą Pilypą Dupont (Dom Philippe Dupont). Publikuojame pokalbio tekstą.
VIENUOLINIS GYVENIMAS
Apie benediktiniško gyvenimo tikrovę
Publikuojame dabartinio Solesmes vienuolyno prioro tėvo Žano Filipo Lemaire'o (Jean-Philippe Lemaire) trumpą kalbą apie vienuolišką gyvenimą. Jis labiausiai rūpinosi pirmaisiais (ir visais) lietuviais, kurie atvyko į Prancūziją, vedami vienuoliško gyvenimo idealų. Vienuolišką gyvenimą jis pristato per dvasinę kūniškų organų prizmę.
VIENUOLINIS GYVENIMAS
Enzo Bianchi. Monachizmas: praeities paveldas ir atsivėrimas į ateitį
Bijau, kad užsimojęs perteikti mintis apie monachizmo praeitį ir ateitį mūsų Vakaruose, ėmiausi per drąsaus uždavinio. Kad ir kaip būtų buvę, prisiimu atsakomybę, suvokdamas savo ribotumą, ir suprantu, jog pranešimas neturi būti per ilgas. Tikiuosi, kad sugebėsiu bent iškelti klausimus, bet jokiu būdu nesiimu išspręsti sunkumų. Taip pat tikiuosi, kad šias įžvalgas galėsite papildyti kitais mano straipsniais šia tema.
DYKUMOS TĖVAI
Įvadas Į Antano Didžiojo gyvenimą
Krikščionybės istorijoje nedaug veikalų yra tokie svarbūs kaip Antano gyvenimas. Žaibiškas šio veikalo poveikis dviem jauniems Trevų pareigūnams, kurių staigus atsivertimas tikriausiai paskatino po kelerių metų atsiversti Augustiną, yra ryškus jo įtakos krikščioniškam pasauliui pavyzdys.
LITURGIJAŠV. MIŠIŲ ISTORIJA
Romos Mišių istorija (2): Kaip pavadinti Paskutinės vakarienės įvykį ?
Eucharistinio gesto pavadinimas pirmosiose bendruomenės buvo surastas ne iškart. Reikėjo rasti krikščionišką ištarmę, atsitolinant nuo žydiškos ir helenistinės valgymo terminijos. Žodis „eucharistija“ pasirodė tik Didachės (9,1) ir Ignoto Antiochiečio laiku (Ef. 13,11; Filad. 4,1; Smir. 7,1 ir 8,1) (apie 110 m.). Pas šv. Justiną (100-165) šis žodis dar naujas: „šis maistas vadinamas pas mus Eucharistija“ (1 Apol. 1,66). Į eucharistinio gesto pavadinimą pretendavo bent šeši pagrindiniai terminai: „Viešpaties valgis“, „Duonos laužymas“, „Diakonia“, „Koinonia“, „Agapes“ ir pagaliau „Eucharistija“.