Palendriai įsikūrę 11 km į šiaurę nuo Kelmės, prie nedidelio, bet sraunaus Lendrės upelio. Žmonės čia ir netoliese gyveno jau gilioje senovėje. Ją liudija kaime ir apylinkėse aptiktas ne vienas rastas priešistorę menantis daiktas. Galėjo būti čia ir šventviečių. Tačiau Palendriai labiausiai asocijuojasi su kun. Kazio Ambrozaičio vardu ir jo pastatyta gražaus stiliaus betonine bažnyčia: Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia. Ši bažnyčia buvo vienas iš ženklų, liudijančių benediktiniškos tradicijos atnaujinimo būtinybę šioje vietoje.

Kas buvo Kazys Ambrozaitis ?

Kazys gimė 1859 m, gruodžio 25 d. Balandžių k., Eržvilko vls., Raseinių apskrityje. Jo gyvenimą galima suskirstyti į keliata laikotarpių. Pirmasis laikotarpis pasižymi labai sunkiomis sąlygomis siekti mokslo. Teko tik tris metus mokytis Eržvilke, vėliau sunkiomis sąlygomis Šiauliuose. 1886 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, tačiau susidūrė su dideliu sunkumu – lenkų kalba. Kadangi priešinosi lietuvybės lenkinimui, turėjo seminariją palikti.

Gyvenimas JAV

Antrasis šio žmogaus gyvenimo laikotarpis – tai gyvenimas JAV ir pasiekta kunigystė. Išvarytas iš seminarijos, nusprendė išvažiuoti į Ameriką. 1895 m. įsikūrė Čikagoje. Jau 1896 įstojo į lenkų katalikų kunigų seminariją. Vėl iškilus nacionalistinėms problemos, sekančiais metais persikėlė į Milvokio šv. Pranciškaus vokiečių katalikų seminariją. 1898 m. įšventinamas kunigu. Pasižymėjo kaip dvasininkas, visuomenininkas, tautinio patriotinio atgimimo veikėjas, kūrė naujas lietuviškas parapijas lietuviams. Trečiasis jo veiklos etapas prasidėjo dar 1913 m. Amerikoje, kai sumanė visas savo jėgas skirti knygoms rašyti. Parašė eiliuotą bažnytinių giesmių knygą „Giesmių lobynas“, kuriam prireikė 11 m. darbo. Tuo pačiu metu jis naudojo savo komercinius sugebėjimus. Kai gyveno Čikagoje, užmiesčiuose nužiūrėjęs gerus žemės sklypus, sumokėdavo už juos nedaug. Po metų, kadangi miestas nepaprastai greitai plėtėsi, tuos sklypus parduodavo 10-15 kartų brangiau. Taip prekiaudamas labai pralobo.

Grįžimas į Lietuvą

Pagaliau, 1924 m. kun. Kazys Ambrozaitis visam laikui palieka Ameriką ir grįžta į Lietuvą. Siekia išleisti savo „Giesmių lobyną“, tačiau negauna bažnytinio aprobato, nes giesmės parašytos savotiška kalba ir nepaprasta rašyba. Šiaip taip, sumokėjus spaustuvei didelius pinigus giesmynas išleidžiamas. Tačiau šis darbas kunigą nuvylė.

Pastato bažnyčią

Matydamas, kad su spauda nieko gero neišėjo ir sunkiai galėdamas dirbti vyskupo paskirtose parapijose, ėmėsi ūkininko amato. Šitaip 1933 m. persikelia pas savo seserį į Palendrių kaimą. Ir štai čia nusprendžia statyti bažnyčią ir kleboniją. Per trumpą beveik vienerių metų laikotarpį iš Amerikoje uždirbtų pinigų, 1936 m. kunigas pastatė gražaus stiliaus bažnyčią. Įdomu tai, kad jis ją statė ne dėl pastoracinių tikslų (nors jie nebuvo nustumti į šoną), bet kaip paminklą sau už patirtus gyvenimo vargus. Nenuostabu, kad parapija čia niekada neįsikūrė. Vis dėlto, bažnyčia net okupacijos sąlygomis gyvavo iki 1946 metų. Kun. Kazys Ambrozaitis miršta 1947 m., palaidotas šalia savo statytos bažnyčios. Sovietmečiu bažnyčia tarnavo kaip trąšų sandėlis. Dabartinė apgadinta jos būklė liudija tokio sandėliavimo pasėkmes.

Senoji Palendrių bažnyčia