Pašaukimas
Pirmiau nei visa kita, svarbu suprasti, kad pašaukimas kyla ne iš žmogaus, bet iš Jėzaus Kristaus asmens, kuris pasakė: „Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau“ (Jn 15, 16). Pats Viešpats kai kuriuos šaukia palikti pasaulietinę visuomenę ir stoti į vienuolyną. Šis kvietimas dažnai lydimas sunkaus apsisprendimo, net didelių aukų, bet kartu ir švelnaus vidinio balso, sulig šv. Benedikto Regulos žodžiais. „Kas gi mums maloniau, brangieji broliai, už mus kviečiantį balsą? Štai iš savo gerumo rodo mums Viešpats gyvenimo kelią“ (plg. Prologas 19–20 eil.). Pašaukimas visuomet kreipiasi į asmenį, tačiau jo formos – labai įvairios. Monastinė vienuolystė yra viena iš pašaukimo formų.
Atsitolinimas
Monastinis gyvenimas neša savyje būtinybę sekti Kristumi iš arti kiekvieną dieną. Maža to, Bažnyčioje jis atspindi vieną ypatingą Kristaus veido bruožą: pasitraukti nakčiai į kalną ir vienumoje melstis savo dangiškajam Tėvui. Todėl, rinkdamasis šį Kristaus sekimo modelį, žmogus savo noru atsitolina nuo pasaulietinės visuomenės. Tai jokiu būdu ne moralizuojantis smerkimas ir nusišalinimas. Pasaulis kaip kūrinija jam – pozityvi tikrovė. Jis atsitolina ne nuo pasaulio, bet nuo jo darbų – melo ir blogio. Šitaip vienuolis visuomet yra pasaulyje, bet kitokiu būdu. Atsitolinimas jį įgalina dar labiau, per maldą ir broliškąją meilę, gyventi solidariai su visa žmonija. Vienuoliai žino, kas vyksta visuomenėje, bet nesutelkia į tai viso dėmesio. Jie stengiasi į viską žvelgti per Dievą.
Ištyrimas
Nepakanka palikti visuomenę. Žmogus turi suprasti, ar jo motyvacijos yra autentiškos. Šv. Benediktas pataria tikrinti, ar kandidato pašaukimas tikrai iš Dievo, kartu su apaštalu Jonu (plg. 1 Jn 4, 1) primindamas: „Ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo“(Regula 58,2). Tam reikalingas ilgas įsiklausymo ir ugdymo laikas. Reguloje nurodomi pašaukimo atpažinimo kriterijai: „Tebūna ištiriama, ar naujokas iš tikrųjų ieško Dievo, ar uoliai dalyvauja Dievo darbuotėje, ar uoliai paklūsta, uoliai pakenčia pažeminimus. Tebūna jam iš anksto pasakomi visi sunkūs ir varginantys dalykai, per kuriuos einama Dievo link“ (Regula 58, 7–8).
Pakopos
Norintis tapti vienuoliu pirmiausia turi susipažinti su vienuolynu, apsigyvenęs jame kaip svečias. Jeigu po to kandidatas pareiškia norą stoti į vienuolyną ir pasirodo nuoširdžiai tam nusiteikęs, jis priimamas į noviciatą. Ugdymas iki laikinųjų įžadų, vidutiniškai trunkantis trejus metus, apima keletą pakopų: priešpostulantūrą, postulantūrą ir noviciatą, kuriuo baigiamas pasiruošimas laikiniesiems įžadams. Po to iki amžinųjų įžadų dar turi praeiti ne mažiau kaip treji metai. Tad nuo įstojimo iki galutinio įsipareigojimo prabėga mažiausiai šešeri metai.
