Abatas - (vėl. lot. abbas, hebr. abba – tėvas) – abatijos vyresniojo, garbės titulas. Nuo V-VI a. taip vadinamas vienuolyno vadovas. Pradžioje abatą rinko vienuoliai, o patvirtindavo vyskupas. Didėjant vienuolynų valdoms Abatas tapo tiesiogiai pavaldūs popiežiui. Abatas turi privilegiją per liturgines apeigas ir bažnytines iškilmes nešioti vyskupo insignijas. Atitinkamai moteris – abatė. Nuo X a. įkurti ordinai pasirinkdavo kitus titulus: propstas, prioras, gvardijonas, superioras arba rektorius.
Abatija - katalikų vienuolių senesniųjų ordinų (pvz., benediktinų, cistersų ir kt.) vienuolynas, kurį valdo abatas. Kiekviena abatija turi tam tikrą juridinę autonomija ir yra pavaldi popiežiui.
Brolis - vienuoliško ordino narys, nesvarbu, ar apaštališkojo, ar kontempliatyvaus.
Celė - (lot. cella – „kambarėlis“) vienuolio arba vienuolės gyvenamasis kambarys įrengtas pagal ordino regulos reikalavimus. Fundacija – naujo vienuolyno įkūrimas.
Įžadai - įsipareigojimas dovanoti visą savo gyvenimą Dievui ir vienuolijai. Skiriama laikinieji ir amžinieji įžadai. Laikinieji įžadai ruošia amžiniesiems. Jie trunka paprastai tris metus. Amžinaisiais žmogus įsipareigoja visam gyvenimui laikytis vienuolijos regulos ir konstitucijos apibrėžtų gyvensenos principų. Įžadai įpareigoja laikytis trijų evangelinių patarimų: klusnumo, skaistybės ir neturto. Benediktinų gyvenime jie formuoluojami savaip – klusnumas, pastovumas ir įpročių pakeitimas. Įpročių pakeitimas įima savo ruožtu skaistybę ir neturtą. Todėl yra keturi įsipareigojimai – klusnumas, pastovumas, skaistybė ir neturtas.
Kapitula - vienuolinio ordino vyresniųjų susirinkimas svarbiems klausimams, dar vadinama generaline kapitula. Benediktinų tradicijoje kapitula gali būti tiesiog pati bendruomenė. Ji gali susirinkti kiekvieną dieną kapitulos salėje.
Kluatras - [pranc. cloître — vienuolynas], uždaras keturkampis vienuolyno kiemas.
Kongregacija – skirtingų to paties dvasingumo bendruomenių susibūrimas į vieną šeimą. Kongregacija yra tvirtinama Šventojo Sosto. Visi jos vienuolynai yra apiprėžti juridiškai, vadovaujasi ta pačia regula ir tomis pačiomis konstitucijomis.
Konstitucija - (Iš lot. constitutio ypač svarbus įstatymas), praktinio ir moralinio gyvenimo normų rinkinys, kurį kiekviena religinė bendruomenė ar kongregacija reguliariai papildo, kad atnaujintų Regulą. Kostitucija nusakomi skirtumai tarp kongregacijų.
Konventas - elgetaujančių ir apaštalavimui atsidėjusių ordinų gyvenamoji vieta. Būtina šį terminą skirti nuo vienuolyno, kuriame gyvena klauzūriniai vienuoliai.
Noviciatas – laiko tarpas, kurio metu asmuo rengiamas vienuolystei. Noviciatą atlieka visi pasirenkantys pašvęstajį gyvenimą. Noviciatu vadinamos ir vienuolyno novicijų patalpos. Oratorija - koplyčia, dažniausiai įrengta vienuolyno viduje.
Prioras - benediktinų ir daugelio kitų vienuolijų vyresniojo titulas. Daugelyje vienuolynų ir kongregacijų prioras yra tik savo vienuolyno vyresnysis.
Provincija - katalikų vienuolijos, turinčios popiežines teises, teritorinis-administracinis vienetas, jungiantis bent tris vienuolynus ir valdomas vyresniojo (provincijolo). Tai daugiau būdinga apaštalinėms bendruomenėms. Refektorius - vienuolyno valgomasis.
Regula - vienuoliškos bendruomenės gyvenimo taisyklės.
Sesuo – vienuoliško ordino narė, nesvarbu, ar apaštališkojo, ar kontempliatyvaus.
