Jėzaus malda

Praėjusį ketvirtadienį, praėjus keturiasdešimčiai dienų po Prisikėlimo, pagal Romos Bažnyčios tradiciją, vienuolyne šventėme Žengimo į dangų iškilmę. Ateinantį sekmadienį, Sekminių iškilme, Velykinis laikas užsibaigs. Šiandien švenčiame septintąjį šio laikotarpio sekmadienį, ir jis leidžia mums išgirsti dalį didžiosios maldos, kurią Jėzus kreipėsi į Tėvą savo kančios valandą, savo Valandą. Tėve, atėjo valanda... - tai pirmieji šios maldos žodžiai. Jėzaus Valandos malda, dar vadinama Kunigiškąja malda (Dovydas Chitrajus +1600), nes tai malda vyriausiojo kunigo, kuris meldėsi už mus ir kuris taip pat yra altorius ir auka. (žr. V dėkojimo giesmė)

Ko Jėzus prašo Tėvo už mus? Kad apsaugotų mus nuo piktojo, šio pasaulio kunigaikščio (Jn 16, 11). Juk Jėzaus mokiniai gyvena pasaulyje. Tačiau Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš nesu iš pasaulio, sakė Jėzus. Būti iš pasaulio reiškia gyventi pagal pasaulio dvasią.

Kas yra pasaulio dvasia?

- Pasak popiežiaus Pranciškaus, tai tam tikra kultūra: efemeriškumo, rodymosi, makiažo, paviršutiniškų vertybių kultūra, kultūra be įsipareigojimo, be ištikimybės prisiimtiems įsipareigojimams. Gyventi pagal pasaulio dvasią - tai vis labiau tapti nejautriems sąžinės balsui. Mes tampame nepajėgūs aiškiai atskirti gėrį nuo blogio, kaip apgailestavo pranašas Izaijas: Vargas vadinantiems piktą geru, o gerą piktu, keičiantiems tamsą į šviesą, o šviesą į tamsą,(Iz 5, 20)

Pasaulietiškumas siekia išvengti kryžiaus. Pasaulietiškumas netoleruoja kryžiaus skandalo, priduria popiežius. Pasaulio dvasiai prieštarauja Evangelijos dvasia, nes ši dvasia ragina mus aiškiai pasirinkti, kaip sakė Jėzus: Tegul jūsų kalba būna: "Taip? taip", "Ne? ne": kas daugiau pasakyta, ateina iš piktojo. (Mt 5, 37) Ir dar skaitome Jokūbo laiške: Kas nori būti pasaulio draugas, tas tampa Dievo priešu. (Jok 4, 4)

Reikia pasirinkti pusę, kuriai norime tarnauti:

- Evangelijos dvasia verčia mus gyventi paradokse, nes tikroji laimė, džiaugsmo pilnatvė yra paradoksali. Turime priimti tą paslaptingą logiką, kuri nėra iš šio pasaulio. Ši logika yra- tokia: kas pralaimi, tas laimi. Viską atiduodami viską gauname. Štai Evangelijos paradoksas: kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. (Mt 6, 25)

Evangeliška logika dar yra tokia: būti gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai (Mt 10, 16) taip pat sulig šventuoju Pauliumi: Jei turiu girtis, tai girsiuosi savo silpnybėmis. (2 Kor 11, 30) Tai yra į žemę įmesto kviečio grūdo logika (Mt 16, 24-25), Palaiminimų, logika.

Jėzaus mokinys yra ne iš pasaulio, tačiau jis gyvena pasaulyje, dar daugiau – jis yra pasiųstas į pasaulį, pasiųstas su misija: Kaip tu mane siuntei į pasaulį, sako Jėzus, taip aš juos siunčiu, "misi eos", lotynų kalba, ir graikų kalba, απεστειλα, iš kurio kilęs žodis apaštalas. Krikščionis yra ne iš pasaulio, tačiau toks atskyrimas – ne privilegija – bet paskyrimas misijai.

Vienas žodis apibendrina mokinio misiją: – liudyti.....tapti liudytoju pasaulyje. Tai buvo paskutiniai Jėzaus žodžiai prieš pakylant į dangų ir išnykstant debesyje. Jūs tapsite mano liudytojais Jeruzalėje... lig pat žemės pakraščių, savo pasakojime apie Jėzaus Žengimą į dangų rašo šventasis Lukas, Apaštalų darbuose, ir šventasis Petras tai pakartoja savo pirmojoje kalboje, kaip ką tik girdėjome pirmajame skaitinyje apie apaštalo Motiejaus pasirinkimą. Jam reikia kartu su mumis tapti Jėzaus prisikėlimo liudytoju.

Dėl jų, aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. Būti pašventintam – tai būti išskirtam, kad galėtum įžengti į dieviškąją sferą. Jėzus meldžiasi, kad būtume atskirti nuo pasaulio dvasios ir galėtume vykdyti savo liudijimo misiją. Tačiau šis liudijimas nepateikiamas nesusitikus su kryžiumi.

Būti pašventintam tiesoje reiškia būti pasirengusiam nešti kryžių kartu su Viešpačiu, kuris "pašventino save", tai reiškia paskyrė save aukai, sutaikinančiai mus su Dievu, su broliais ir seserimis ir su mumis pačiais.

Pašventink juos tiesa, kuri yra Kristus. Tai reiškia apsivilkti Kristumi, kaip tai suprato šventasis Paulius: Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi... visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!... priklausote Kristui, (Gal 3, 27)

Esate apsivilkę nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. (Ef 4,24) Trumpai tariant, toks žmogus turi siekti suvienyti savo valią su dievo valia, o ne derinti Dievo valią prie savosios.

Jėzus nori, kad dalytumėmės jo džiaugsmu.sakydamas: tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. Tai šventoji Teresėlė gerai suprato. Likus dviem mėnesiams iki mirties ji rašė: Mano gyvenimas nebuvo kartus, nes mokėjau iš visokio kartumo padaryti savo džiaugsmą. (1897-07-30)

Koks nuostabus būdas išgyventi Velykų slėpinį.

Paveikslėlis: Jėzus ir apaštalai (Georges Rouault, 1937)