Žvelgti į kryžių su tikėjimu

Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventė

Bažnyčia šiandien švenčia šlovingojo kryžiaus šventę, dar sakoma Kryžiaus išaukštinimą. Šie apibūdinimai gali stebinti. Nėra savaime aišku, kaip kryžius ir Kristaus mirtis ant kryžiaus gali būti Dievo šlovės apreiškimas. Ir vis tik, liturgijoje su tam tikru bebaimiškumu švenčiame kaip tik tai. Tai kvietimas žvelgti į kryžių su tikėjimu, – į kryžių, kuriame mes atpažįstame ne tik Kristaus kankinimo, bet ir žmonijos išganymo įrankį. Šioje dvasioje, pirmoji eucharistijos malda kalba apie „palaimingąją Kristaus kančią“, kad mus mokytų pamatyti Kristaus kančioje pasirodančią meilę. Šitaip nesiekiama užmiršti Kristaus iškęstas kančias, bet žvelgti į jo didesnę meilę, pasirodančią pačioje jo kančioje

Kristus nuolat mus kviečia juo sekti, nešant savo kryžių paskui jį. Toks kvietimas gali pasirodyti griežtas ir reiklus. Kad atsilieptume dosniai, dera mokytis matyti kryžiuje per meilę atneštą išganymo dimensiją. Tai vienytis su Kristaus kančiomis, ir tai daryti, leidžiant mumyse apsigyventi visai Kristaus meilei. Kristus mus prašo padidinti ne pačios kančios, o meilės, kuri suteikia prasmę viskam, vertę.

Tokiam atnaujintam žvilgsniui į kryžių reikia tikėjimo kelionės, dvasinės gelmės. O tai mums neduota iš prigimties. Todėl Bažnyčia mums suteikia 40 dienų pasiruošimui, kaip antai gavėnia, kuri mus ruošia Velykoms. Šlovingojo kryžiaus šventė išpuola 40 dienų po Kristaus atsimainymo šventės, rugpjūčio 6 d. Atsimainymo metu ant Taboro kalno Kristus parodo mokiniams savo šlovę ir kaip tik šiame kontekste jis jiems paskelbia savo būsimą mirtį ant kryžiaus. Kristus mūsų širdyse nori susieti jo šlovės regėjimą su kryžiaus paskelbimu. Šitaip apmąstydami Atsimainymo evangeliją mes pasiruošiame švęsti šlovingąjį kryžių.

Įdomu taip pat pastebėti, kad Bažnyčia prie šlovingojo Kryžiaus šventės priartino ir kitą šventę – rytojaus dieną, rugsėjo 15 d., ji mini Mariją Sopulingąją. Atsimainymas mus ruošia šlovingajam Kryžiui. Marija Sopulingoji mums duoda gidą ir liudijimą tai išgyventi. Kaip teigiama evangelijoje pagal Joną, Marija stovėjo kryžiaus papėdėje. Ji buvo kryžiaus papėdėje, vadinasi nepabėgo, mokėjo drąsiai žvelgti į baisų reginį. Žvelgdama į Jėzų ant kryžiaus ji matė visą Kristaus Išganytojo meilę. Jos buvimas kryžiaus papėdėje reiškia ir tai, kad ji pilnai susivienijo su jos Sūnaus kančia dėl jo kūno, kuris yra Bažnyčia, išganymo.

Marijos nebuvo tuo metu, kai Kristus atsimainė ant Taboro kalno, tačiau ji išgyveno šią malonę savo dvasinio artumo su Kristumi dėka. Ji stovi kryžiaus papėdėje jau įžvelgdama pažadėtą šlovę. Temoko ji mus nešti mūsų kryžių paskui Kristų su meile suteikto išganymo tikėjime ir viltyje.